Remigijus RAINYS
Pirmą kartą kryžiuočių žvalgų pranešimuose dar 1386 metais paminėti Babtai XVI - XVII amžiuje išaugo į judrų prekybinį miestelį. 1792 metais jam suteiktos miestelio teisės ir herbas. Herbe vaizduojamas laivelis, popiežiaus tiara ir sukryžiuoti raktai.
Miestelis dar tarpukariu buvo valsčiaus centru, o labiausiai suklestėjo įkūrus sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentinį ūkį, vėliau išaugusį į vienintelį Pabaltijyje Sodininkystės ir daržininkystės institutą. 1988 metais jame dirbo 74 moksliniai bendradarbiai ir keli šimtai techninio personalo darbuotojų. Babtai pasipuošė naujais išvaizdžiais pastatais, kurių gyventojai ligi šiol puoselėja aplinką, augina retus ar egzotiškus augalus. Institutas turėjo įtakos, kad daug babtiškių iki šiol verčiasi daržovių ar sodinukų auginimu. Jau trečią kadenciją seniūno pareigas užimantis Jonas Praškevičius juokauja, kad bet kurį miestelio gyventoją lengviausia surasti pavasarį ir rudenį visoje šalyje vykstančiose sodinukų mugėse - Babtų sodininkai ten dažniausiai sudaro daugumą. Sodinukams auginti pakanka net 6 kolektyvinio sodo arų. Dauguma augina medžiagą skiepijimui, į kurią buvę instituto moksliniai bendradarbiai už bene 20 centų įskiepija norimą veislę. Vietos sodininkai augina ne tik įvairiausias obelų, kriaušių ar vyšnių veisles, bet ir vis mažiau egzotiškais tampančius abrikosų ar persikų sodinukus.
Seniūnijoje yra 10 ūkininkų, dirbančių daugiau kaip po 200 hektarų žemės. Ūkininkai remia miestelyje vykstančius kultūros renginius, todėl neseniai čia vykusių jojimo varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti maišais elitinių grūdų sėklų ar paltimis lašinių. Panašius originalius prizus gavo ir kaimo rašytojų seminaro dalyviai.
Įkurtuvėms ruošiasi muziejus, kuris netrukus bus perkeltas į suremontuotas erdvias patalpas, anksčiau nuomotas "Telekomui". Muziejui nuo pat įkūrimo vadovaujanti Marija Markauskienė sukaupė per 6 500 eksponatų. Nauju kultūros židiniu tampa privatizuotas Žemaitkiemio dvaras. Jo šeimininkas M. Šventoraitis restauruoja pastatus, kaupia senovinės technikos kolekciją. Babtų centrą puošia miestelio 600 metų jubiliejui pastatytas tautodailininko A. Sakalausko sukurtas koplytstulpis. To paties autoriaus skulptūra "Laiminantis Kristus" stovi bažnyčios šventoriuje.
Seniūnui nerimą kelią tik jaunimėlis, kažkodėl turintis polinkį viską griauti ir naikinti. Jonas Praškevičius juokauja, jog visus naujus miestelio akcentus reikia daryti masyvius - kad niekas negalėtų jų pakelti ar nuversti. Dar neseniai jaunimas automobiliais važinėdavo prie Stabaunyčios kalne 1933 metais pastatyto, o 1989 metais atstatytą paminklo S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. Paminklą dažnai aptaškydavo purvais užklimpę automobiliai, tad teko jį puslankiu apjuosti į žemę įkastais masyviais rieduliais. Kai bene trys lakstūnai ant akmenų paliko savo automobilių bamperius, naktiniai pasivažinėjimai liovėsi, tačiau kažkas pasikėsino į memorialinę paminklo lentą. Netoliese gyvenantys žmonės sugebėjo išgelbėti jau pusiau nuplėštą lentą, tad dabar seniūnas suka galvą, kokiais ypatingais varžtais ją vėl pritvirtinti.
