Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje vilniečiai: bedarbis Virginijus Čižius (34 m., teistas už vagystes ir savavaldžiavimą), Nacionalinės kaskadininkų asociacijos administratorius Leonidas Podochanovas (33 m., teistas už piktybinį chuliganizmą ir vagystes) ir personalinės įmonės "Mariotis" ūkvedys Romanas Ivanovas (33 m., teistas už turto prievartavimą bei vagystę) buvo įtariami automobilių vagystėmis ar savavaldžiavimu.
Nusižiūrėjo baltą audinę
Vieną praėjusiųjų metų kovo pabaigos vidurdienį sostinės gyventojas Česlovas B. su žmona sėdo į nuosavą "Audi 100 Avant" ir nuvažiavo į Kirtimuose esantį prekybos centrą apsipirkti. Automobilį šeima paliko stovėjimo aikštelėje. Kai po 15 minučių grįžo į aikštelę, automobilio nerado. Susijaudinęs mašinos savininkas kreipėsi į policiją, tačiau pavogtos apynaujės audinės taip ir nepavyko surasti.
Viskas paaiškėjo gerokai vėliau, kai maždaug po keturių mėnesių tie patys vagišiai įkliuvo, vogdami kitą automobilį. Tad apie viską iš eilės.
- Tą dieną vaikštinėjau po Kirtimus, - teismo posėdyje pasakojo Leonidas Podochanovas. - Staiga žiūriu - prie parduotuvės privažiuoja baltos spalvos "Audi" markės automobilis. Išlipo vyras ir moteris - greičiausiai vairuotojo žmona. Jie patraukė parduotuvės link, o aš - iš paskos. Pamatęs, kad pora neplanuoja greitai grįžti, ryžausi pavogti jų mašiną...
L. Podochanovas sakė specialiu prietaisu bemat sulaužęs nusižiūrėto automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, sėdęs prie vairo ir skubiai nėręs iš Kirtimų. Mašiną nuvairavęs į miestą, palikęs Filaretų gatvės antruoju numeriu pažymėto garažų kooperatyvo bokse. Čia nuėmęs mašinos valstybinius numerius, o transporto priemonę, neslėpdamas, kad ji yra vogta, pardavęs nepažįstamam pirkėjui, kurį atseit suradęs per "iš matymo pažįstamą Genadijų". Teismas neturėjo galimybės paslaptingąjį Genadijų apklausti, nes L. Podochanovas pareiškė, kad šis jau senokai išvykęs "kažkur į Angliją".
Tiesa, per ikiteisminį tyrimą L. Podochanovas papasakojo kiek kitaip. Jis buvo prisipažinęs, kad ką tik aprašytą nusikaltimą įvykdė su draugužiu Virginijumi Čižiumi. Kad L. Podochanovas tąkart veikė ne vienas, savo parodymais buvo patvirtinęs ir garažo Filaretų gatvėje savininkas Viktoras Vostrikovas. Pastarojo žodžiais, automobilį "Audi 100 Avant" pažįstami L. Podochanovas ir V. Čižius į garažą atvairavo kartu ir paprašė čia laikinai priglausti. Po kiek laiko automobilis iš garažo dingo. Viktoras sakė supratęs, kad mašina buvo kažkam parduota. Kad ji vogta, vyriškis tvirtino nenutuokęs...
Antras kartas nebuvo toks sėkmingas
Pasidalinę už audinę gautus pinigus, ką nugvelbti vėl.
- Liepos pabaigoje mano draugė padarė avariją, todėl jos automobilio "BMW 318" remontui reikėjo detalių, - teisme porino V. Čižius. - Apie tai, kad teks patirti neplanuotų išlaidų, pasipasakojau draugui Leonidui Podochanovui. Jis pasiūlė pavogti tokios markės mašiną, ir netgi nurodė daugiabučio kiemą, kuriame būtų galima surasti automobilį!
V. Čižius liko laukti gatvėje, o jo draugužis nupėdino į Saulėtekio alėjos daugiabučio kiemą. Laukusysis vėliau dievagosis nežinojęs, kad Leonidas iškart ir įvykdys vagystę. V. Čižius tvirtino manęs, kad bendrininkas apsižiūrėsiąs, "kas ir kaip". Staiga, anot V. Čižiaus, pasigirdo žmonių riksmas, triukšmas, ir prieš akis pasirodė didžiuliu greičiu atlekiantis bemvukas. Prie vairo sėdėjo Leonidas. Virginijus skubiai šastelėjo vidun, ir vagišiai nurūko Dvarčionių link.
Kas iš to, kad automobilį stovėjimo aikštelėje ką tik pastatęs jo savininkas Marius J. pro buto langą pamatė, kad mašina išrieda iš kiemo - vagišių pavyti nebuvo jokių galimybių. Nepasisekė vagies sulaikyti ir kitiems namo gyventojams, atpažinusiems, kad prie vairo - tikrai ne bemvuko savininkas.
Dvarčionių miške L. Podochanovas paskambino pažįstamam narkomanui, kuris į sutartą vietą tučtuojau pristatė nuo kito automobilio nusuktus valstybinius numerius (pasirodo, ką tik pavogtas bemvukas buvo su tranzitiniais numeriais). L. Podochanovas tranzitinius numerius išmetė, o atvežtuosius prisuko... Ši transporto priemonė vėl buvo nuvairuota į Filaretų gatvės garažą...
Dideliam vagišių nusivylimui, pasaloje budėjo (įtartiną garažą, kaip ir ne mažiau įtartinus jo lankytojus, dieną naktį saugojo) policijos pareigūnai. Jie vaizdo kamera užfiksavo, kaip V. Čižiaus vairuojamas bemvukas įriedėjo į garažo boksą, o netrukus iš šio bokso kartu su vairuotoju išėjo ir pareigūnams puikiai pažįstamas L. Podochanovas. Beje, tuo metu garaže krapštėsi ir V. Vostrikovas. Vagims išėjus, šis irgi netrukus patraukė savais keliais.
Ir nors teismo posėdyje V. Vostrikovas prisiekinėjo, jog bemvuką į garažą atvarė vienas V. Čižius, pareigūnų pateikta filmuota medžiaga bylojo ką kita.
Taip ir nebuvo išsiaiškinta, ar tikrai V. Čižiaus mergina buvo padariusi avariją. Užtat paaiškėjo, jog bemvuką vagišiai planavo išardyti ir parduoti dalimis. Dar tūnodamas Dvarčionių miške, V. Čižius paskambino į kelis autoservisus, siūlydamas "gerą, bet pigų bimbalą", tačiau vagies pasiūlymu niekas nesusigundė. Tada buvo nuspręsta, kad automobilio realizavimu rūpinsis vienas V. Čižius. Už pagalbą pastarasis Leonidui sumokėjo 500 litų, dar tokia pat suma pažadėjo "pamaloninti" vėliau - kai mašiną parduosiąs. Tačiau netrukus abu sėbrai buvo sučiupti policijos pareigūnų ir atsidūrė areštinėje.
Teroras prieš... draugą
Iki suėmimo L. Podochanovas įvykdė trečiąjį nusikaltimą - savavaldžiavo prieš... draugą Eriką! Beje, ne vienas - su bendru pažįstamu Romanu Ivanovu.
- Prieš keletą mėnesių Erikui paskolinau 3 000 litų, - teisme pasakojo L. Podochanovas. - Tiesa, vienas tiek daug pinigų neturėjau, todėl pusę šios sumos paėmiau iš draugo Romano Ivanovo. Nežinau, kam Erikui tų pinigų reikėjo - užsiminė turįs problemų, tai ir pagailėjau...
Erikas, anot L. Podochanovo, vis delsė skolą grąžinti. Skolintojui trūko kantrybė - jis ėmė spausti skolininką kuo greičiau grąžinti pinigus ir labai įširdo, kai Erikas ėmė mėtyti pėdas - pakeitė nuomojamą butą, neatsiliepdavo į telefono skambučius.
Vieną vakarą L. Podochanovui vis dėlto pavyko su skolininku Eriku susitikti. Pastebėtas netoli "Angaro" diskotekos, Erikas buvo įviliotas į automobilį ir nuvežtas į mišką prie Grigiškių. Čia jis buvo ne tik žiauriai sumuštas, bet ir surištas lipnia juosta, įgrūstas į automobilio bagažinę ir, ant galvos užmovus maišą, nuvežtas į priemiesčio kolektyvinius sodus, ilgai laikytas šaltame rūsyje. Kaip vėliau prisiminė nukentėjusysis, jam buvo grasinama, gąsdinama, kad būsiąs nušautas, pakištas po velėna. Galų gale chuliganai atėmė Eriko automobilį "Audi 80" ir asmens dokumentus. Šie daiktai neva buvo paimti kaip užstatas, kad kuo greičiau būtų sugrąžinta skola.
Išsivadavęs iš užpuolikų nagų Erikas iškart kreipėsi į policiją. Pasak nukentėjusiojo, jis niekam nebuvo ir nesąs skolingas, todėl nesuprantąs, už ką tiems vyrams turįs pakloti tokią didelę pinigų sumą.
Teismas nutarė, jog Erikas vis dėlto galėjo būti kažkiek skolingas savo pažįstamiems, tačiau tokiu būdu skolą išsireikalauti, kaip darė L. Podochanovas ir R. Ivanovas - nepateisinama. Nedorėlių L. Podochanovo ir R. Ivanovo veiksmai Baudžiamajame kodekse traktuojami kaip savavaldžiavimas, panaudojant fizinę ir psichinę prievartą.
Visus tris įtariamuosius teismas pripažino kaltais ir skyrė tokias bausmes: V. Čižius nuteistas pustrečių metų, L. Podochanovas - pusketvirtų metų, o R. Ivanovas - 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo.
