Australiją ponas Antanas apibūdina kaip ramaus ir gero gyvenimo šalį. Socialinis žmonių aprūpininmas čia - greičiausiai pats geriausias visame pasaulyje. Pragyvenus šioje valstybėje 10-15 metų (ir net nebūtina visą laiką dirbti) galima gauti pensiją. Vyrai pensijon išleidžiami sulaukę 65-erių, moterys - 60 metų amžiaus. Normali pensija - 360 Autralijos dolerių (720 litų) per savaitę. Be to nemokamai suteikiamos visos medicininės paslaugos (tame tarpe ir stomatologo). Žinoma, jei nori gydytis privačiai - teks atverti savo piniginę. Svarbiausia, kad daktarui nereikia nešti kyšių, o už vaistus (nesvarbu, kiek jie kainuoja) teks simboliškai sumokėti 3 dolerius. Kiekvienų metų pabaigoje ponas Antanas apsilanko pas savo šeimos gydytoją žydą (mat, prieš 13 metų buvo operuota jo širdis), tai per kiekvieną tokį vizitą daktaras jam dovanoja kokią nors dovaną - tai butelį konjako, tai ką nors kita. Štai kaip čionai gerbiamas pacientas... Antanas patikino, jog daugiausia, ką medikai drįsta priimti iš savo ligonių - tai nebent šokolado plytelę. Daugiau nieko neįsiūlysi. Beje, niekas ir nesiūlo, nes prie tokių gyvenimo normų visi pripratę. O ypač - medikai... Gyventojų socialinėms reikmėms valdžia atskaičiuoja 1,5 ar 2 procentus iš dirbančiųjų atlyginimo.
Kam iš mūsų pabosta atostogos - tikriausiai niekam, o būtent Australijoje gali taip atsitikti.
