Vienas vyrukas prasilošė kortomis. Pinigų neužteko, tad teko nusimauti ir atiduoti sutuoktuvių žiedą. Namuose žmona netruko pastebėti, kad vyras nebeturi žiedo, ir iškėlė skandalą, kad dabar jai jau viskas aišku, kad jis susitikinėja su kitomis moterimis ir t. t., ir pan. Nutaisius liūdną miną vyrukui teko įrodinėti, kad žiedą pametė. O kadangi jis dirbo duonos kepykloje tešlos minkytoju, tai ir pasiteisinimas buvo gana įtikinamas: minkant tešlą nuslydo nuo piršto ir prapuolė tešlos katile. O kad būtų dar įtikinamiau, davė į laikraštį skelbimą: "Jei kas duonos kepalėlyje, pirktame tokioje ir tokioje parduotuvėje, ras sutuoktuvių žiedą, labai prašome grąžinti. Bus dosniai atlyginta". Kai į skelbimą laikraštyje atsiliepė pirmasis, radęs duonos kepalėlyje auksinį žiedą, žmona džiaugėsi, o vyras stebėjosi. Kai paskambino antrasis, stebėjosi jau abu sutuoktiniai. Tačiau kai paskambino trečias ir ketvirtas, pirkę duonos su auksiniu žiedu viduje, sutuoktiniams beliko patikėti, jog susidūrė su anomaliu reiškiniu.
Žmona vis kamantinėjo vyrą: "Gal tas žiedas, pabuvęs krosnyje, kiek patamsėjo, kad tu savojo nerandi iš tokios gausybės?" Reikia pasakyti, kad į skelbimą atsiliepė net dvylika žmonių.
Vyras sutrikęs ieškojo atsakymo tik į vieną klausimą - kas čia vyksta ir iš kur tie auksiniai žiedai duonoje?
O draugas, žinojęs visą žiedo dingimo istoriją, daug galvos nesuko. "Tu tik pagalvok, kiek yra išsiskyrusių vyrų, kurie sutuoktuvių žiedui neteikia jokios reikšmės. Tad kodėl "neiškišti" šios šeimyninio gyvenimo relikvijos už dosnų atlygį? Kur kas pelningiau nei nešti jį į aukso supirktuvę".
