Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas iki šiol neįgyvendintas, zonos steigimui nebuvo tinkamai pasirengta, žemės įsigijimui išleistos lėšos buvo panaudotos neefektyviai ir nerezultatyviai, daugeliu atveju buvo priimami klaidingi sprendimai.
Tokias išvadas padarė Valstybės kontrolė, atlikusi Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimo eigos auditą.
"1996 m. Seimo priimtas Kauno LEZ įstatymas iki šiol neįgyvendintas. Todėl nebuvo pasiekti šiame dokumente numatyti tikslai - pritraukti investicijas ir tobulesnę technologiją, sukurti naujas darbo vietas, skatinti prekių gamybą ir plėtoti užsienio prekybą, aktyvinti regiono socialinę ir ekonominę plėtrą, išsaugoti sukurtą mokslo potencialą, efektyviai panaudoti Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą. Kaimyninių šalių įsteigtų laisvųjų ekonominių zonų pavyzdžiai rodo, kad šiuos tikslus buvo galima pasiekti", - teigia Valstybės kontrolės pareigūnai.
Kauno LEZ įstatymas ūkio subjektams numatė mokesčių lengvatas bei kitus valstybės pagalbos būdus, prieštaraujančius Europos Sąjungos teisės nuostatoms, nors jau 1995 m. Lietuva pareiškė norą stoti į ES ir pasirašė su ja Asociacijos sutartį. Tik 2000 m. įstatymas buvo pakeistas ir suderintas su ES teise ir politika. Tačiau iki praėjusių metų pabaigos Ūkio ministerija nesikreipė į Konkurencijos tarnybą, kad būtų įvertintos lengvatos, kurias numatyta teikti Kauno LEZ teritorijoje įsikursiančioms įmonėms. Be tokio įvertinimo lengvatos negali būti teikiamos.
1998 m. Lietuvos Vyriausybei atstovavusi Ūkio ministerija su Belgijos kompanija "Antverpse Ontwikkelings en investeringsmaatschappij" (AOIN.V.) pasirašė sutartį, kad AOIN.V įsteigs Kauno LEZ valdymo bendrovę ir iki 2002 m. gegužės 26 d. sudarys su ja 1 tūkst. 54 ha žemės sklypo nuomos sutartį. Tačiau pasirašant sutartį nebuvo atsižvelgta į tai, kad didelė jos teritorijos dalis priklauso privatiems asmenims, į ją patenka dideli rekreacinio miško plotai, aukšto slėgimo magistralinio dujotiekio trasos, Sergeičikų gyvenvietė, nebuvo parengtas Kauno LEZ detalusis planas. Dėl šių priežasčių Kauno LEZ teritorija ir ribos vėliau buvo tris kartus keičiamos. Šiuo metu jos teritoriją sudaro 973 ha, iš kurių pusę užima privati arba baigiama privatizuoti žemė ir privatus miškas. Dar apie 200 ha teritorija dėl užpelkėjimo yra nepalanki arba netinkama naudoti. Todėl ateityje gali tekti keisti Kauno LEZ ribas, o tai pareikalautų papildomų valstybės išlaidų.
2000 ir 2001 m. Vyriausybė Kauno apskrities viršininko administracijai skyrė 1,275 tūkst. Lt, kuriais buvo apmokėtos kompensacijos privačių sklypų savininkams už visuomenės poreikiams paimamus 59 ha žemės. Tačiau iki šiol 48 ha nėra išnuomoti Kauno LEZ valdymo bendrovei, nes jie nesudaro vientiso sklypo, kuris būtinas LEZ veiklai plėtoti. Todėl valstybės auditoriai konstatavo, kad 800 tūkst. Lt žemės įsigijimui išleistos lėšos buvo panaudotos neefektyviai ir nerezultatyviai. Už visuomenės poreikiams perimamus likusius 490 ha valstybei reikės sumokėti dar daugiau nei 10 mln. Lt. Tačiau 2003 m. valstybės biudžete tam tikslui lėšos nebuvo skirtos.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad Ūkio ministerijos su Belgijos kompanija AOIN.V. sudarytoje sutartyje numatyta, jog visa Kauno LEZ teritorija jos valdymo bendrovei turi būti išnuomota iki 2002 m. gegužės 26 d. Kadangi ši sąlyga nėra įvykdyta, Belgijos kompanija gali sutartį nutraukti ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
Kauno LEZ magistraliniam keliui nutiesti ir nuotekų kanalizacijai įrengti valstybė iki 2002 m. pabaigos išleido 1,8 mln. Lt. Be to, magistraliniam vandentiekiui įrengti 580 tūkst. Lt skyrė bendrovė "Kauno vandenys" ir savo lėšomis nutiesti dujotiekį įsipareigojo bendrovė "Kauno dujos". O iš viso išorės infrastruktūrai įrengti pagal Kauno apskrities viršininko administracijos skaičiavimus reikės 15-18 mln. Lt.
Auditavimo metu Kauno LEZ valdymo bendrovė nuomojosi tik nepilnus 11 ha žemės. Jeigu būtų laikomasi įstatymo nuostatų, nuomos sutartyje turėjo būti numatytas išankstinis žemės nuomos mokesčio mokėjimas už visą nuomos laikotarpį. Tai būtų sudarę 127 tūkst. Lt, kuriais būtų galima sumokėti dalį kompensacijų už visuomenės poreikiams paimamą kitų privačių sklypų savininkams priklausančią žemę. Tačiau į nuomos sutartį buvo įtraukta tik žemės nuomos mokesčio nuolaida, o išankstinis nuomos mokesčio mokėjimas nenumatytas. Todėl per 2000-2002 metus Kauno LEZ valdymo bendrovė valstybei sumokėjo tik 7,5 tūkst. Lt.
Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis Kauno LEZ steigimo problemų susidarė dėl blogo darbo koordinavimo tarp Ūkio ministerijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos, nepatenkinamos projekto vadybos ir vadybininkų atsakomybės stokos.
Kauno LEZ steigimui išleistos valstybės lėšos, auditorių vertinimu, gali dar smarkiai išaugti.
Todėl, nustačiusi Kauno LEZ steigimo problemas, Valstybės kontrolė Ūkio ministerijai ir Kauno apskrities administracijai pateikė rekomendacijas, kurios padėtų sumažinti galimas valstybės išlaidas. Rekomendacijose, be kita ko, siūloma apsvarstyti Kauno LEZ teritorijos mažinimo galimybes, pakeisti sutartį dėl Kauno LEZ, o nesant galimybių ją pakeisti, - inicijuoti jos nutraukimą. Valstybės kontrolė pritaria Seimui pateiktoms konstitucinio įstatymo pataisoms, kurios neleistų užsienio subjektams įsigyti laisvųjų ekonominių zonų teritorijose esančios žemės.
ELTA
