Jei jau numirėte, elkitės štai taip:
1. Gulėkite ramiai, nerodydami jokių gyvybės ženklų. Geriausia, aišku, būtų numirti derama poza, bet ne visuomet, deja, tai pavyksta.
2. Nesisielokite per daug dėl giminaičių ašarų. Gali būti, kad jų ašaros - įprasta neadekvati reakcija į jų džiaugsmą.
3. Filosofiškai įvertinkite tai, kad, nešdami neštuvus, girti sanitarai jus gali užgauti (arba net išmesti), o morge būsite tempiamas grindimis už kojų (mat vežimėliai dažniausiai būna sulūžę).
4. Būkite budrus ir žiūrėkite, kad jums nuo kojos nenurištų raištelio, ant kurio užrašyti jūsų pavardė, vardas, kiti reikalingi duomenys. Priešingu atveju galite būti palaidotas neobliuotų lentų karste kaip "neatpažintas" lavonas, o ne padoriame, baltu šilku muštame karste, kurį jums nupirko artimieji.
5. Morge nešūkaukite: "Aš dar gyvas!", "Ką visa tai reiškia?" ir panašiai. Jei jau čia patekote, vadinasi, taip reikia.
6. Kai jus, gulintį karste, parveš į namus, nepulkite iš karto prie televizoriaus žiūrėti futbolo rungtynių. Palaukite, kol visi lig valiai prisiraudos, priguls pailsėti. Tada virtuvėje atsigerkite arbatos. Numirėlis priešais televizorių su arbatos puodeliu rankose - to jau per daug.
7. Guldamasis atgal į karstą pasiimkite nedidelį laužtuvėlį. Nepamaišys ir pakelis cigarečių. Galite pasiimti ir knygą, pavyzdžiui, "Gyvi tarp mirusiųjų". Tai padės sutrumpinti laiką iki laidotuvių pabaigos.
8. Nesimuistykite karste, nešokite iš jo, kai reikės karstą nunešti laiptais žemyn, nepulkite padėti - giminaičiai susitvarkys ir patys. Nečiupkite moterims už krūtinės ar sėdmenų. Numirėliui toks elgesys netinka.
9. Atminkite, kad išlįsti ir kapo pasivaikščioti galėsite tik sulaukęs vidurnakčio. Pirmosiomis naktimis toli neikite, kad nepasiklystumėte tarp svetimų kryžių ir paminklų. Pasistenkite sugrįžti, kol jūsų nepastebėjo kapinių sargas.
10. Retkarčiais apsireikškite giminaičiams ir artimiesiems. Vaikščiokite, triukšmaukite jų namuose, netikėtai pažvelkite į juos pro langą. Tokiu būdu jie ilgiau jus atsimins.
