LIETUVA nuo Kalvarijos iki Saločių
Irenos ZUBRICKIENĖS ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
- Lietuva gali didžiuotis būdama tokio europinio kelio savininkė - nei manojoje Latvijoje, nei kaimyninėje Estijoje tokio gero kelio, kad važiuodamas jaustumeisi tarsi besiilsintis, nėra, - gyrė automagistralę "Via Baltica" Latvijos gyventojas Olegas (52 m.), sutiktas mašinų stovėjimo aikštelėje tarp Panevėžio ir Pasvalio rajonų. - Manimi galite patikėti - aš kelis kartus per savaitę "poilsiauju" šiame kelyje.
Patogus transporto koridorius
Ar iš tiesų kelionė "Via Baltica" lietuviškąja atkarpa nevargina ir kuo ji įsimena, kokį Lietuvos įvaizdį riedėdamas gali susidaryti užsienietis ir už ko važiuojant užkliūva lietuvio akis, panūdo įsitikinti "Akistatos" ekipažas. Užbėgant visam pasakojimui į priekį, galima pasakyti, kad Lietuvą nuo Kalvarijos pasienio posto (Lenkijos ir Lietuvos valstybinė siena Marijampolės apskrityje) iki analogiškų "vartų" Saločiuose (Lietuvos ir Latvijos valstybinė siena Panevėžio apskrityje), važiuojant lengvuoju automobiliu ir spaudžiant leistinu greičiu bei apie dešimt kartų stabtelėjus porai minučių (nusifotografuoti, pasimankštinti, "patupėti"...), galima įveikti per keturias su puse valandos. Bemaž valandą "užmeta" gaišatis šiuo metu remontuojamoje kelio atkarpoje tarp Panevėžio ir Pasvalio. 270 kilometrų - tiek tos mūsų Lietuvos didžiajame "Via Baltica" greitkelyje.
Transporto koridoriumi vadinama "Via Baltica" automagistralė - tai Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo finansuojamas projektas, kurio vertė skaičiuojama milijonais litų. Jo tikslas - sujungti Baltijos šalis: Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją. Transporto koridoriaus sumanytojai teigia, kad jis pagerino eismo sąlygas, sutrumpino kelionių laiką (judrūs miestai lieka kelio nuošaly), netgi sumažino nelaimingų atsitikimų skaičių. Visa "Via Baltica", pradėta tiesti bemaž prieš 10 metų, turi būti baigta iki 2013-ųjų.
Nėra eilių - nėra prostitučių
Rytas Kalvarijos pasienio poste. Buvusios didelės ir modernios muitinės teritorijoje stūkso daugiau darbuotojų automobilių nei ketinančiųjų kirsti valstybės sieną į kurią nors pusę.
Ne vienerius metus šį postą garsinusios automobilių eilės, kai vairuotojams tekdavo laukti net parą kitą, - irgi jau istorinė praeitis. Jeigu kartais ir susidaro keliasdešimties automobilių eilė, Lietuvos pasieniečiai linkę kaltinti tik kolegas lenkus - esą šie ilgai "krapštosi". Kodėl, paaiškinti niekas negali.
Iš pasienio posto išvažiavusius vairuotojus sutinka daugybė pakelės ženklų - nurodymų, patarimų, reklamų. Tie, kas traukia Latvijos link, turi įsidėmėti, jog visą laiką važiuos E 67 numeriu pažymėtu keliu (E - europinės reikšmės). Kitas stendas "įkala" į galvą, koks šiame kelyje leistinas greitis. Tolstantys nuo pasienio posto vairuotojai kviečiami į draudimo paslaugas teikiančius kioskus, degalines, parduotuves, kavines. Lietuvos svečių dėmesiui pateikiamas ir didelis mūsų šalies žemėlapis, kurį galima studijuoti kiek tik nori.
- Prostitutės pasienio ruože - irgi jau tik praeitis, - pasakojo jau vėliau kalbinti Kalvarijos policijos pareigūnai. - Kadangi nėra mašinų eilių, vairuotojai vienoje vietoje ilgai neužtrunka, tad ir mergelėms čia nėra ką veikti. Pavienių "plaštakių" gal ir būna, bet kol kuris nors nuo jų nukentėjęs vairuotojas mums nepasiskundžia, atrodo, kad pasienyje - gražuolių štilis.
Dovana iš užsienio - mandagus elgesys
Statinių, teikiančių keliautojams paslaugas, gausa pasitikęs Kalvarijos pasienis tolimesnėje "Via Baltica" atkarpoje - iki Marijampolės - lyg ramybės oazė. Šis per 50 milijonų litų kainavęs aplinkkelis atidarytas tik prieš pusketvirtų metų - tik tiek laiko Kalvarijos ir Marijampolės miestų gyventojai gali džiaugtis jų ramybės netrukdančiu intensyviu eismu ir oro tarša. Galbūt todėl šioje 22 kilometrų atkarpoje dar nėra nei kavinių, nei degalinių. Vairuotojams įrengta tik viena kukli mašinų stovėjimo aikštelė, viliojanti galbūt tik lauko tualetu. Pravažiuojančiųjų akis tegali pasigrožėti žaliuojančiais laukais - nebelikę jokių gyvenamųjų sodybų, nėra jokių įsimintinų vietų. Užliūliuoti galintis patogus kelias priverčia sukrusti tik keliose sankryžose.
Aplinkkelis - patogi atkarpa stebėti ir įvertinti pravažiuojančių vairuotojų kultūrą. Pirmiausia krenta į akis tai, kad kone visi lengvųjų automobilių vairuotojai viršija leistiną 90 km/val. greitį - spaudžia iki 100 ar net 120. Rodos, tai nepiktina net ir tvarkingųjų: lenkiami jie pasitraukia į kelkraštį, o iš priekio atvažiuojančios mašinos taip pat duoda kelią - pasuka už kelio kraštą žyminčios juostos. "Lietuviškoji" vairuotojų kultūra pastebima tuoj už Kauno - čia prasideda mašinų lenktynės, nardymai tarp eismo juostų, neretai lydimi nepatenkintų vairuotojų nepadoriais gestais. Koks nors garbaus amžiaus vairuotojas, galbūt nematęs užsienio ir linkęs važiuoti drausmingai savuoju senučiuku "žiguliu" ar kita "muziejine retenybe", kitiems, nenorintiems paskui jį vilktis, bet ir negalintiems aplenkti - lyg rakštis užpakalyje, kantrybės išbandymas. Pikčiausia, anot vairuotojų, kai toks eismo dalyvis velkasi 80 km/val. greičiu, kai leistinas - ... 130!..
Kai vietoje tualeto - tik brydė gilyn
Pirma didesnė, vairuotojų labai pamėgta mašinų stovėjimo aikštelė važiuojant nuo Kalvarijos - ties Kazlų Rūda. Beje, ši vieta pagarsėjusi eismo dalyvių žūtimis, tačiau nei vairuotojai, nei policininkai negali suprasti, kodėl tiesi, gerai matoma kelio atkarpa alsuoja mirtimi...
Aikštelėje visada yra poilsio ar "dėl reikalo" sustojusių mašinų. Anksčiau čia buvo šašlykais prekiaujantis kioskas - jis ir įpratino vairuotojus stabtelėti. Buvo ir patogus lauko tualetas. Šiandien jis nugriautas, nes savo amžių jau atgyveno. Vietoje jo - slegianti betono plokštė. Tačiau keliautojai ir šiandien čia ieško tualeto, tad kartais net vorele brenda gilyn į mišką. Tokių numintų brydžių - ne viena. Neišsisklaidantis tvaikas išduoda, kad ne grybautojų ar uogautojų čia lankomasi. Net ir lendant į miško tankmę, būtina žiūrėti, kad kelio nepastotų minkšta krūvelė...
Panaši "kultūra" ir kituose "Via Baltica" šalikelėse esančiuose vienišuose lauko tualetuose - baisu užeiti, nėra kur kojos pastatyti. Prie kavinių ar degalinių įrengti tualetai yra mokami (60 - 70 centų) ir pamalonina švara.
Viskas - saugumui ir patogumui
Patyręs vairuotojas, kuriam kelionės "Via Baltica" keliu - kasdienybė, paklaustas, į ką atkreipia dėmesį važiuodamas Kauno link, po trumpos pauzės atsakė, kad jam didžiausią įspūdį daro "judantis eksponatas" - ... policijos automobilis, esą kiekvieną dieną stovintis ties Juragiais: ar važiuotum ryte, ar vakare - ekipažas dirba, tarsi būtų įrengtas nuolatinis budėjimo postas. Vairuotojai jau iš anksto priversti pasitempti...
Eismo dalyvių saugumui bei patogumui tarnauja ne tik budintys policininkai, bet ir modernaus kelio detalės. Daugelyje "Via Baltica" vietų pakelės miškai užtverti tinklu, kad į kelią staiga neišbėgtų koks nors žvėrelis, nepaisantis eismo taisyklių. Naujausiose kelio atkarpose į kelio dangą įmontuotos "tarkos" - baltai nudažytos grublėtos eismo juostos, žyminčios važiuojamosios kelio dalies kraštą: užvažiavus ant tokios juostos, ratų bildesys sukelia įkyrų garsą, galintį pabudinti net miegantįjį, nes pradeda drebėti visas automobilis. Ne vienoje automagistralės vietoje abipus kelio tveriamos (kai kur - jau sutvertos) garso izoliacijos plokštės, kad ramesnė ir saugesnė būtų arti kelio gyvenančiųjų kasdienybė.
"Via Baltica" nusėta ir viadukų - iškilių tiltų, skirstančių eismo dalyvius. Tokie statiniai ypač reikalingi pėstiesiems. Šiuo metu naujasis viadukas sparčiai kyla už Kauno, kur pakelėje gausiai įsikūrę kolektyviniai sodai. Kelių specialistai sako, kad tokių tiltų, nors jų jau yra nemažai, reikėtų dar daugiau, kad būtų išvengiama nelaimių. Moderni "Via Baltica" kol kas negali pasidžiaugti išvengianti eismo tragedijų.
Poilsiui ir skrandžiui
Kas - saugumui, kas - patogumui, o keliautojų skrandžiui "Via Baltica" kelyje tarnauja kelios dešimtys užeigų, kavinių, barų, pavėsinių, išsidėsčiusių kas keli, o kai kur - kas keliolika kilometrų. (Tik kainos čia šiek tiek "kandžiojasi" - jos maždaug pusantro karto didesnės nei miestuose ir gyvenvietėse.) Šios prekybos įmonės viena už kitą gražesnės, didesnės, išradingesnės. Štai netoli Garliavos, 86 - 87 - ajame kilometre, įsikūrusi įspūdingo dydžio (europinio pavyzdžio) mašinų stovėjimo aikštelė, pilna įvairių paslaugų. Miela akiai kavinė, staleliai, įrengti lauko pavėsinėse, pasakų namelį primenantis tualetas, dušo kabinos - viskas keliautojų gerovei.
Kiek pavažiavus už Kauno, sudomina dešinėje kelio pusėje esantis pastatas, kviečiantis įspūdingo dydžio raidėmis užrašytu pavadinimu: "C E P E L I N A I". Krovininių automobilių vairuotojai čia stabteli kiek rečiau, o lengvųjų mašinų ekipažai - tiesiog "užgulę". Užsieniečius turbūt magiškai veikia nesuprantamas žodis, kurį knieti išsiaiškinti, o lietuvius vilioja senas nacionalinis patiekalas.
Kėdainių link ir dar tolokai už jų - iš pakelėse įsitaisiusių lengvųjų automobilių agurkus, pomidorus ir kitas daržoves pardavinėjantys prekeiviai, vienas nuo kito išsidėstę maždaug puskilometrio atstumu. Tai ne tik "gelbėjimosi ratas" ištroškusiems ar kalorijų besibaidantiems keliautojams, bet ir galimybė pigiau apsirūpinti daržovėmis. Ir pomidorai, ir agurkai čia pardavinėjami maždaug litu pigiau. (Kai turguose ir prekybos centruose kilogramas agurkų kainavo 4 litus, o pomidorų - apie 6, kėdainiškiai siūlė pirkti agurkų po 3 litus, o pomidorų - po 4,50.)
Pasvalio rajono pakelėje - panaši prekyba lietuviškais obuoliais. Pardavėja pasakojo, kad sezono metu kasdien išprekiauja mažiausiai pusę tonos įvairių rūšių obuolių. Šiuo metu pasirinkimas menkas, tačiau siūlomi obuoliai tikrai skanūs. Už vieną kilogramą prašoma 1,30 lito. Anot seniai veikiančio obuolių kiosko pardavėjos, jį pamėgę ir krovininių automobilių vairuotojai - netingi sustoti ir išlipti iš savo milžiniškų mašinų. Kai kurie obuoliais susigundę užsieniečiai, ką tik kirtę Latvijos sieną, apgailestauja, kad neturi išsikeitę pinigų. Tokius keliautojus pardavėjai kartais tenka ir pavaišinti...
Teritorijos ir pastatų didybe visus skrandžio pildytojų "rekordus" muša Raubonių parke (Pasvalio r.) įsikūręs poilsio ir maitinimo centras "19-tas kilometras". Pats pavadinimas skelbia, kad tai vieta, kai iki Lietuvos ir Latvijos sienos likę 19 kilometrų (ką tik įvažiavusiems į Lietuvos teritoriją - tiek kilometrų jau nuvažiuota). Čia, be didelės kavinės, įrengta daug lauko stalelių, žaidimų mažiesiems, yra net ir mažasis zoologijos sodas, kuriame gyvena kelios meškos, keli stručiai, elniai. Skoningai įrengta poilsiavietė - gero Lietuvos įvaizdžio kūrėja. Šią vietą "okupavę" latviai džiaugiasi, kad atsipūsti galima net ir nieko neperkant - nedraudžiama, lauke prisėdus prie stalelio, išsivynioti savo maisto paketus.
Netrūksta ir įdomybių
Kelyje nuo Kalvarijos iki Saločių yra ir įsimintinų vietų, paliekančių įspūdį, tarsi Lietuva būtų didžiulis muziejus po atviru dangumi. Pavažiavus už Kauno (Panevėžio link), dėmesį atkreipia pakelę puošiantis įspūdingas drožinys, prie kurio traukte traukia nusifotografuoti. Liaudies kūrybos motyvais gimęs statinys skelbia, kad už 48 kilometrų, Šetenių kaime (Kėdainių r.), galima aplankyti garsaus lenkų poeto ir rašytojo Česlovo Milošo gimtinę.
Artėjant prie Kėdainių, sudomina horizonte stūksantys ... kalnai sniego viršukalnėmis. Tai - masyvūs gamybos atliekų kaupai, apie kuriuos nuolat diskutuoja tvarkingieji kėdainiškiai. Jau minėti daržovių pardavėjai priversti tai paaiškinti smalsiems, neretai fotoaparatus besitraukiantiems keliautojams.
Pavažiavus Panevėžio link, už Ramygalos, negalima nepastebėti gyvu muziejiniu eksponatu jau vadinamos senos lietuviškos sodybos. Tai Šatrėnų smėlio karjero apsuptyje esantis namas atsiskyrėlis, užsilikęs tarsi ant kalvos (primena ties Aukštadvariu esantį piliakalnį - vadinamąją Napoleono kepurę), kurios kraštai iš visų pusių - smėlį kasusių kaušų išgraužti skardžiai. Rodos, tuoj tuoj bus kasama ir po pačia kalvos centre esančia sodyba. Pasak vietos gyventojų, toje sodyboje iki šiol gyvena pensininkas Pranas (apie 70 metų), kurio neįveikė jokie smėlio karjero vadovų ir rajono valdžios prašymai, reikalavimai ar grasinimai. Čia užaugęs Pranas niekur neišsikrausto (jam tai buvo siūloma palankiomis sąlygomis) - nusiteikęs kategoriškai. Savo šeimos niekada nesukūręs vienišius kasdien tūno užsirakinęs namuose ir nepažįstamų žmonių neįsileidžia - net neišsiduoda, kad name yra gyvybė.
Darbai nesustoja...
Automagistralės dalis nuo Panevėžio iki Pasvalio rajono Talačkonių kaimo - įrodymas, kad "Via Baltica" - statybomis tebegaudžiantis kelias. Čia šiuo metu vyksta kelio remonto darbai maždaug 50 kilometrų atkarpoje - kelias platinamas, sustiprinama asfaltbetonio danga. Eismas šiuo keliu vyksta kaip vykęs - jį reguliuoja keli laikini šviesoforai, budi policijos ekipažai. Nuolatiniai sustojimai kiek vargina keliautojus ir atima šiek tiek laiko. Skubantieji suka į kelkraščius ir, studijuodami Lietuvos žemėlapį, ieško kitų išvažiavimo kelių (tada jau tinka ir žvyrkeliai), kad remontuojamą kelią aplenktų.
Skelbiama, kad po kelerių metų Panevėžio aplinkkelio ir Panevėžio - Rygos kelio sankirtoje bus įrengta moderni dviejų lygių sankryža. Ji visų pirma turėtų pasitarnauti eismo saugumui. Tai kainuos apie 70 milijonų litų. Sankryžos rekonstrukcija turėtų prasidėti 2008-ųjų pabaigoje ir trukti iki pusantrų metų.
***** ... Štai ir Saločiai - pasienio postas. Keli kuklūs tarnybiniai pastatai, spalvingos reklamos, žemėlapiai, eismo tvarkos nuorodos, jokios automobilių eilės - šiandien tokie tie Lietuvos vartai į Latviją. Nuo čia iki Rygos - 80 km, iki prekiautojų pamėgtos Bauskės - tik 20 km. O už nugaros - 270 km Lietuvos kelio, įeinančio į europinę "Via Baltica" automagistralę, kurio privalumus užsieniečiai - ir patys tuo įsitikinome - giria toli už Lietuvos ribų.
Nuotraukos:
- Kalvarijos kelio postas jau nedūsta nuo mašinų eilių
- Įvažiavusiuosius į Lietuvą pasveikina leistino greičio šalies keliais atmintinė
- "Baltas baras" anksčiau garsėjo dėl prostitučių kilusiais skandalais
- Kelyje iki Kauno vairuotojai dar "neužmiršę" užsienio keliuose tvyrančios kultūros - skubančiuosius užleidžia
- Tiesus kelias ties Kazlų Rūda - mįslinga avarijų trauka
- Ties Juragiais nuolat budi policijos ekipažas
- Ties Garliava - keliautojų pamėgtas modernus poilsio kampelis
- Pakelės gyventojų ramybę saugo įrengtos garso izoliacijos plokštės
- Už Kauno kviečia "C E P E L I N A I"
- Vairuotojus piktina, kai garbaus amžiaus kolega rieda gerokai mažesniu greičiu, nei yra leistinas ir nustatytas
- Iš kur tie snieguoti kalnai Lietuvoje (ties Kėdainiais)?
- Pakelė be agurkų - tai ne Kėdainiai
- Smėlio karjero viduryje likusi sodyba - nepajudinamo Prano nuosavybė
- Moderniame kelyje, deja, neišvengiama ir žūčių (amžini tragedijos liudininkai - trys sužaloti beržai...)
- Automagistralės "gėda" - vieniši (bešeimininkiai) lauko tualetai
- Latvis Olegas, važiuodamas "Via Baltica" Lietuvoje, ilsisi
- Kelio remontas - tik laikinas nepatogumas
- Užsieniečiai kartais vaišinami lietuviškais obuoliais, nes neturi smulkių pinigų
- Raubonių parkas Pasvalio rajone vilioja ne tik skrandį, bet ir akį - galima pasigrožėti egzotiškais gyvūnais
- Saločių kelio postas - kuklūs Lietuvos vartai į Latviją
2006 06 28
