Neseniai kažkokioje protingoje knygoje perskaičiau protingo žmogaus protingą mintį, jog norint pasiekti visišką dvasinę ramybę, reikia "užbaigti viską, ką kada nors esate pradėjęs ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebaigėte". Ir aš nusprendžiau, kad dabar tam pats laikas. Vakar rytą, prieš išeidamas į darbą, aš apsidairiau mėgindamas žvilgsniu aprėpti tai, ką kitados esu pradėjęs ir dėl kažkokių priežasčių nebaigęs...
Ir ėmiausi tą mintį įgyvendinti! Pabaigiau vakarykštį butelį "Kalnapilio", išgėriau raudonąjį vyną, likusį nuo praeito šeštadienio vakarėlio, gurkštelėjau "Auksinės" degtinės (buvo likę gal koks šimtas gramų), iš gertuvės ištuštinau konjako (neatsimenu pavadinimo) likučius, paskui aptikau vos pradėtą cigarečių "Winston" pakelį ir galiausiai ant stalelio prie lovos radau pustuštį buteliuką valerijono...
Jūs net negalite įsivaizduoti, kaip, po velnių, aš puikiai jaučiausi... Aš pasiekiau ne pilną, bet pilniausią vidinę dvasinę ramybę. To linkiu ir jums. Tai labai paprasta! Tereikia apsidairyti aplink!
