Kornelio GPS laboratorijos (JAV) darbuotojai „nulaužė“ ir internete paskelbė Europos kosminės navigacijos sistemos vidinį „Galileo“ kodą. Šis įvykis atskleidė kosmose vykstančios konkuruojančių navigacijos sistemų kovos apimtis ir rimtumą.
Europietiškoji GPS sistemos alternatyva – „Galileo“ sistema – dar tik kuriama, o Kornelio GPS laboratorijos specialistai savo tinklalapyje visiems skelbia vidinį konkurentų sistemos kodą, pagrįstą vadinamaisiais pseudoatsitiktinės sekos skaičiais (PRN).
Šio vartotojams palankaus įvykio unikalumas – tai, kad vidinį kodą pavyko „nulaužti“ anksčiau, nei pradėjo veikti pati „Galileo“ sistema. Įsilaužėliai pasinaudojo eksperimentinio „Galileo“ palydovo GIOVE-A (Galileo In-Orbit Validation Element-A), skirto sistemos technologijoms tobulinti, signalais. „Galileo“ turėtų pradėti veikti 2010 metais.
Amerikiečių sukurta GPS navigacijos sistema vartotojai visame pasaulyje nemokamai gali naudotis dėl to, kad lėšų jai kurti ir išlaikyti skiriama iš JAV biudžeto. O „Galileo“ bus naudojama komerciniu pagrindu ir investuotojai sieks atgauti šios sistemos kūrimui skirtus 4 mlrd. JAV dolerių.
Šią įspūdingą sumą tikimasi susigrąžinti imant licencinį mokestį už PRN skaičių naudojimą. Tokios kriptografinės sekos globaliose koordinačių nustatymo sistemose formuojamos pačiuose palydovuose ir perduodamos vartotojams.
Ir GPS, ir „Galileo“palydovai naudoja tuos pačius radijo dažnius, ir prieš sudarydami sutartį dėl abiejų sistemų elektromagnetinio suderinamumo amerikiečiai išsireikalavo, kad jų partneriai Europoje atskleistų kai kuriuos savosios pseudoatsitiktinių skaičių sekos kodus „atvirojo kodo“ formatu.
Tuo tarpu „Galileo“ kūrėjai tokią nuostatą visiškai ignoravo: GIOVE-A palydovas veikti pradėjo šių metų sausio 12 d., tačiau nė vienas iš PRN skaičių taip ir nebuvo paskelbtas.
„Physorg.com“ pasakoja, kad sausio pabaigoje vienas iš Kornelio GPS laboratorijos D. Britanijoje vadovų profesorius Markas Psiakis (http://www.mae.cornell.edu/Psiaki/default.html) mandagiai paprašė savo kolegą iš D. Britanijos kompanijos „Surrey Space Technologies“ pranešti jam kodą, tačiau šis nemažiau mandagiai atsisakė.
Po to M. Psiakis aptiko, kad kodo nežino ir jo kolegos kitose Europos šalyse. Profesorius tuo labai nusivylė ir, jo paties žodžiais, nusprendė pats atstatyti teisingumą pasitelkęs palydovinę anteną ir galingas signalų apdorojimo technines priemones.
Profesoriaus Psiakio suburtai komandai prireikė savaitės, kad sukurtų „Galileo“ vidinio kodo „ištraukimo“ algoritmą. Po dviejų savaičių GPS laboratorijos technikai pagavo GIOVE-A signalą, tačiau jo kartojimo dažnis buvo dvigubai didesnis nei jie tikėjosi. Tačiau techninės kliūtis vis dėlto buvo įveiktos – kovo viduryje komandos rankose jau buvo pirmasis „Galileo“ vidinio kodo variantas, o balandį galutiniai PRN buvo paskelbti GPS laboratorijos Kornelyje interneto tinklalapyje (http://gps.ece.cornell.edu/galileo/).
Tada įvykiai klostėsi žaibo greitumu: jau kitą dieną Kanados bendrovė „NovAtel“, gaminanti plačiajai rinkai skirtą GPS įrangą, parsisiuntė PRN kodą iš šios svetainės ir po 20 minučių ėmė priiminėti GIOVE-A perduodamą informaciją.
GPS entuziastų ilgai raginti nereikėjo: smalsuoliai užplūdo tinklalapį su „Galileo“ kodu. Balandžio viduryje „Galileo“ vis dėlto atskleidė PRN kodą, tačiau jis skyrėsi nuo to, kurį tuo metu naudojo GIOVE-A. Dar daugiau – dideliam profesoriaus Marko Psiakio nusivylimui šis „atvirojo kodo“ pavyzdys buvo pažymėtas kaip intelektinės nuosavybės objektas, o tai reiškė, kad norint juo naudotis bet kuriame GPS imtuve reikia įsigyti licenciją
Pasipiktinęs, kad „Galileo“ kūrėjai nori užsidirbti iš „atvirojo kodo“, profesorius kreipėsi į teisės specialistus, norėdamas išsiaiškinti visas kodo „nulaužimo“ teisines prielaidas ir padarinius.
Atsakymas GPS laboratorijai buvo palankus: „Mums buvo pasakyta, kad užšifruoto kūrinio – pavyzdžiui, muzikos ar filmo – apsaugos „nulaužimas“ yra neteisėtas, tačiau navigacinio signalo iškodavimas yra visiškai kitas dalykas, – teigė M. Psiakis. – Europiečiai negali įgyti nuosavybės teisės į pagrindinę informaciją apie fizinį pasaulį, net jeigu ši informacija siunčiama iš jų paleisto palydovo“.
Profesorius siūlo įsivaizduoti, kad kažkas pastatė švyturį. Ar jo savininkas turi teisę reikalauti licencinio mokesčio už tai, kad kažkas žiūri į jo skleidžiamą šviesą ir matuoja žybsnių intervalus, kad sužinotų savo buvimo vietą? „O kuo žiūrėjimas į švyturį skiriasi nuo „žiūrėjimo“ į „Galileo“ palydovą?“ – retoriškai klausia jis.
Tačiau jeigu ši logika būtų pritaikyta pačios GPS sistemos signalams, padarinius numatyti būtų sunku. GPS sistemoje taip pat naudojamos pseudoatsitiktinių skaičių sekos, o apie pačių „įdomiausių“ paskelbimą negali būti nė kalbos.
Jei JAV kariškių kruopščiai saugomas GPS tikslumo kodas (vadinamasis P kodas) ir jį nuo šnipinėtojų slepiantys AS kodai būtų „nulaužti“, tai galėtų iš esmės pakeisti jėgų santykį regioniniuose ar net globaliuose konfliktuose, nes Amerika prarastų vieną svarbiausių savo pranašumų – išimtinę galimybę naudotis itin tikslia koordinačių nustatymo sistemos informacija. Neverta abejoti, kad yra šalių, kurios skiria pakankamus resursus „visrakčiui“ į kruopščiai saugomą GPS kodų seifą pasigaminti.
Visi Kornelio GPS laboratorijos specialistų naudoti metodai GIOVE-A palydovo vidiniam kodui atskleisti išsamiai aprašyti žurnalo „GPS World“ birželio mėnesio numeryje (http://www.gpsworld.com/gpsworld/article/articleDetail.jsp?id=330805).
Šią daug triukšmo sukėlusią istoriją Europos Komisijos atstovai pasistengė sumenkinti: jų teigimu M. Psiakio komandos „nulaužtas“ kodas tebuvęs tik prototipas. Galutinis „Galileo“ vidinio kodo variantas būsiąs kitoks.
Galimas daiktas. Tačiau „galutinio“, tvirčiausio ir geriausiai apsaugoto „Galileo“ kodo stiprumą gali imti bandyti ir ne tik akademinių organizacijų ištekliais disponuojantys smalsuoliai...
