Albertas ONIŪNAS
Šią istoriją vertėtų pasiskaityti visiems tiems, kurie skundžiasi įvairiomis bėdomis ir gyvenimo negandomis. Mat yra žmonių, kuriuos likimas negailestingai speičia į kampą nuo pat gimimo, nepalikdamas jokio pasirinkimo. Šilalės rajone, Vytogalos kaime, gyvena Sandra Gečaitė (23 m.) su penkiais vaikais. Jos vaikystės prisiminimai - tėvas užmušė motiną, brolis pasikorė, vyrą užmušė girtas kaimynas. Galop tėvas tvirkino anūkes, t. y. Sandros dukras. Tačiau netrukus jis grįš iš kalėjimo ir Sandrai su vaikais teks eiti nebent miškan gyventi, nes sodyba priklauso tėvui.
Tėvas sotus, vaikai - alkani
Teresės ir Albino Gečų šeima niekuo neišsiskyrė iš kitų. Augo keturi vaikai - Rolandas, Sandra, Saulius ir Silva. Albinas Gečas buvo itin griežtas žmonai ir vaikams, o labiausiai nekentė Rolando, mat šis buvo žmonos mergautinis vaikas. Albinas dirbo traktorininku fermose, Teresė - siuvėja, vėliau tvarkėsi namuose. Albinas gėrė, kaip ir kiekvienas tikras traktorininkas. Vertė ir žmoną gerti. Kartkartėmis juodu susimušdavo. Ilgainiui prasigėrė ir Teresė, tačiau vaikais rūpinosi. Sandra kaip ir kiti vaikai mylėjo motiną, o tėvo bijojo ir nekentė. Ne kartą jiems yra tekę likti alkaniems, nes tėvas surydavo viską, ką motina pagamindavo valgyti. Alkani vaikai žiūrėdavo tėvui į burną, tačiau kąsnio nesulaukdavo. Kai mažieji paaugo, jau nebesileisdavo tėvo skriaudžiami, o vyresnysis, Rolandas, užstodavo ir motiną, mat šios sveikata jau nebeleido su tėvu kariauti.
Motinos mirtis
Vėliau Rolandas išvažiavo į Kauną, mokėsi Miškų mokykloje, ketino tapti girininku. Tačiau vaikinui buvo negerai su nervais - 1993 metais jis pasikorė mokyklos bendrabutyje. Pirmą kartą nepavyko - diržas nutrūko, tad surišo jį ir užsinėrė kilpą dar kartą. Niekas taip ir nesužinojo, dėl ko taip atsitiko. Sandra prisimena, kad brolis, prieš savižudybę parvažiavęs namo, buvo keistas, susikalbėti su juo buvo sunku. Po Rolando mirties praėjo metai. 1994 metais Albinas Gečas užmušė žmoną Teresę. Sandra gerai nežino, kaip ten buvo. Kaimynams Albinas pasakojo, kad konfliktas kilo dėl butelio - jis paslėpė, o žmona rado ir išgėrė. Tada nebeliko nieko kito, kaip tik gerai ją papurtyti. O bepurtant galva į lovos kraštą kažkaip nelaimingai atsitrenkė. Sandra mano, kad tėvas, kaip visada, girtas bandė temptis motiną į lovą, o toji priešinosi. A. Gečą teisė dėl neatsargaus nužudymo. Jis gavo šešerius metus. Po to amnestija bausmę sumažino, už gerą elgesį ir jis paleistas anksčiau.
Anapilin - ir vyras
Grįžęs iš kalėjimo A. Gečas neturėjo kuo kūrenti trobos, tad pavogė medienos iš valstybinio miško. Manė, kad vagia privatų mišką, tačiau apsigavo ir vėl buvo pasodintas kuriam laikui. Sandra girdėjo, kad dar už mamos nužudymą besėdėdamas tėvas kolonijoje tapo "gaidžiu". Tai nestebino, nes tėvas buvo kartu ir vagis, ir policijos "stukačius" - ne vieną kaimyną yra įskundęs. Tuo tarpu iškart po motinos nužudymo Sandra ištekėjo už Algimanto Liorančo. Tuokėsi bažnyčioje, civilinė santuoka įregistruota nebuvo. Pirmą dukrą Vilmą Sandra pagimdė vos 16 sulaukusi. Paskui gimė Rasa, Rimvydas, dvynukai Edvardas su Eriku. Tačiau dvynukų tėvas nebeišvydo - Algimantas Liorančas, sulaukęs 28 metų, praėjusių metų liepą buvo nužudytas. Tą dieną Algimantas talkininkavo - vežė šieną, namo grįžo šiek tiek išgėręs, paskui vėl kažkur išėjo su kaimynu Juozu Lapinsku. Jau vakare Sandros dukros atbėgo ir susijaudinusios pranešė, kad kieme dėdė muša tėtį. Parvedė Algimantą Sandra padedama to paties kaimyno Lapinsko. Kas tarp jų įvyko - neaišku. Kitą rytą Algimantas prabudo, nuėjo į tualetą, o grįžus jam visai bloga pasidarė, tad Sandra iškvietė greitąją. Išvežė į Šilalės ligoninę, vėliau - į Klaipėdą. Ten A. Liorančas ir mirė. Taip ir sudužo Sandros geresnio gyvenimo viltys. Liko su penkiais vaikais be vyro nuomojamame bute Vytogalos keturių butų name.
Gyvenimas su tėvu
Tuo laiku Albinas Gečas buvo jau antrą kartą sugrįžęs iš kalėjimo. Jis neturėjo nei pinigų, nei pajamų šaltinio, tuščias buvo ir tvartas. Ėmė kviesti dukrą, kad sugrįžtų gyventi kartu. Sandra dvejojo, tačiau vis dėlto patikėjo, kad tėvas pasikeitė. Sugrįžo. Albinui Gečui gyventi tapo lengviau - Sandra gaudavo pašalpas už vaikus, parsivedė karvę, arklį. Bet jo įpročiai nepasikeitė - ką Sandra išvirdavo valgyti, tą vienas ir suvalgydavo. Vaikams tekdavo maistą gaminti iš naujo. Albinas Gečas po kalėjimo taip ir nesusirado naujos moters. Gal todėl dukrą bučiuodavo, godžiai įsisiurbdavo į lūpas. Sandra kaskart priešinosi, aiškino, kad dukra, o ne merga esanti. Šių metų kovo mėnesį, per Sandros gimtadienį, tėvui vėl sukilo aistros. Jis griebė dukrą, ėmė plėšti nuo jos drabužius. Laimė, kad Albinas Gečas buvo per daug išgėręs - Sandra sugebėjo ištrūkti, antraip būtų buvusi išžaginta tėvo.
Už grotų - trumpam
Šių metų birželį vyresnioji Sandros duktė papasakojo motinai, kad senelis jai kažkokiu pagaliu duria į lytinius organus. Sandra nepatikėjo. Po kurio laiko kita mergaitė papasakojo tą patį. Tada Sandra nieko nebelaukė ir paskambino policijai. Pareigūnai iškart atvažiavo ir Albiną Gečą išsivežė. Jis iškart ir išsidavė - sodinamas į policijos automobilį ėmė teisintis nieko bloga tiems vaikams nedaręs, nors jam niekas nesakė, dėl ko sulaiko. Vėliau ekspertizė patvirtino, kad A. Gečas tvirkino mergaites. Jos jau bijojo būti su seneliu viename kambaryje. Teisme A. Gečo (46 m.) kaltė buvo įrodyta ir paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių bausmė. Sandra tokiu atpildu tėvui visiškai nepatenkinta. Šilalės teismo nuosprendį ji apskundė Klaipėdos apygardos teismui. "Už kelias vištas duoda ketverius metus, o vaiką nuskriaudė - tik vienerius" - sakė Sandra Gečaitė.
Jaunesnioji mergaitė jau pamiršusi senelio "triukus", bet vyresnioji - jautresnė. Jai vis dar baisu. Bet baisiausia - pačiai Sandrai. Sodyba įregistruota tėvo vardu, nes kai buvo tvarkomi popieriai po motinos nužudymo, Sandra buvo dar nepilnametė ir negalėjo apsiforminti turto savo vardu. Taigi jau po kelių mėnesių šeimininkas sugrįš ir išvys dukrą su anūkais. O jei ir neišvytų - kaip su juo toliau gyventi?
