„Mums reikia pasišnekėt“ – paslaptingas senelės SMS atvedė mane į kavinę, prie atstumtos lėkštės sriubos. Nervingai sualužiusi dantų krapštuką į šešias dalis, ji pakėlė ašarotas akis ir lyg peržengusi sieną išbėrė: „Pasakyk atvirai - ar aš personažas?“. Susimąsčiau nedelsdamas - o galbūt ji tikrai netikra?
Iki šio pokalbio nemačiau jos visą savaitę: nuo pirmadienio ji buvo išėjus užsiimti savanoriška pagalba šungaudžiams. Sunkų jos gyvenimą išduoda St.George cigarečių pakelis, Viktoro Cojaus marškinėliai ir ant krumplių pasidaryta tatuiruotė: „Neevearew“. Lyg to būtų negana, ji dažnai cituoja „Trainspotting“.
O kažkoks nupiepėlis Artas, nei karo, nei bado, nei privatizacijos normaliai nematęs pūkuotukas, šleptelėjo užpakaliu ant žemės, dairosi aplink, ieško akių kontakto, kad užmezgęs ryšį galėtų paleisti dūdas. Vaikinas, matai, pateko į automobilio avariją, bamperį sulankstė, tad dabar įnirtingai tempia lūpą, balsiai dėkoja likimui ir nebyliai reikalauja balsų savo dainai.
Vaikai ginklas galingas (http://www.iisg.nl/~landsberger/images/vil01.jpg), o verkiantys vaikai beveik prilygsta atominei bombai. Duokit man verkiantį vaiką ir aš su juo Pentagoną užimsiu.
Artas pradžiai užima pirmą vietą ir atrankos finalui tikriausiai jau planuoja netyčia nusipjauti nosį. Artai, varyk plėštinėm!
Pirmos vietos išvengti būtų buvę sunku - prie užklausimų į emocijų duomenų bazę („Ar gi tau negaila, argi tu ne žmogus?“) prisideda parduotino popso daina, akių negraužiantis vizualusis įvaizdis ir jau beveik pop žvaigždės judesiukai. Bet jeigu jis prieš šimtus milijonų apsiverktų scenoj, mes jokiu krepšiniu nenuplautumėm tokios dėmės.
A, tiesa! Pritariančioji Arto vokaliste, tu esi šimtoji, jubiliejinė mano rašinių veikėja, atvyk atsiimti prizo, ryte kavos padarysiu.
Į kritikų kampelį grįžusi Zita Kelmickaitė, seksualiausio sakinio savininkė savo amžiaus kategorijoje, sako, kad Artas padainavo labai pakankamai neblogai (kritiko bruožas – tariant žodį „gerai“ spazmuoja širdis).
Džiazistų mokytojui Artūrui Novikui trūksta labai nedaug, tik šiek tiek daugiau iškalbos, kad su muzikos ekspertais Gediminu Zujum ir Viktoru Gerulaičiu galėtų muškietininkais ar trim karaliais būti.
Tik dizainerė Julija Žilėnienė sėdi kamputy tyliai, mykia nykiai, mykia žemai, kaip koks banginis. Taip galima visą kaimenę suomių prisišaukti.
Julija Žilėnienė mėgina neatsilikti ir taip pat būti kandi, ji sako, kad Viktoras Vaupšas ir jo grupė su savo kostiumais atrodo kaip per išleistuvių balių. Julijai pasisekė, Julija sėdi už ekrano ir negirdi, kaip šalia manęs supypsi moteriškos akys (http://www.gulacy.com/dark-horse/terminator/terminator-tpb-original-painting.jpg): „Matai tą kailiuką, kilpa surištą po Žilėnienės kaklu? Taip visi darė pernai metais, šį sezoną kailiukus reikia sagėmis susegti“.
Julija, tu dar gali pasiteisinti, kad varai retro.
Viktoras Vaupšas dainuoja dainą „You“ ir pasakoja legendą, kad jis pamatė merginą minioje ir jį taip užkabino, kad jis jai dainą parašė. Ore tvyro dramatiškas apsiseilėjusio penkiolikmečio tragizmas, ant medžio tupi varnas ir simbolizuoja mirtiną akcentą, įsimylėta mergina verkdama atsisveikina su artimaisiais ir bėga nuo gėdos į Škotijos kalnus.
Viktoro gitaristai išsišiepę rokenrolina, tačiau Viktoras nujaučia atidundančią gėdą, muistosi kostiume, o kai pasistengęs atsisėda stilinga poza, pradeda nesilankstyti per sąnarius.
MG International – tai odiniais maišais besidabinančių Marijampolės automobilių prekeivių elitas. Jų odiniai švarkai su standžiom apykaklėm, jie sako, kad jų daina „Amazing Sun“ yra apie sadomazohistės merginos meilę. Tokią muziką labdaros organizacijos tiesiog gražintų.
Į kažkelintą dešimtį įkopusi Audronė Girkontaitė savo ispaniška nesąmone nuteikia ausį maloniai kaip tankas prie bokšto sausio tryliktąją. Būtent todėl jai neleisdavo dainuoti net minioje per Sąjūdžio mitingus. Atsimeni, buvo tokie kraupūs ispaniški „El Mar“, kažkaip sugebėję patekti į kitą etapą? Tai buvo tik mūsų kančios demo versija.
„Šok, berniuk“, ieško naivaus jaunuolio Audronė, aiškina kažką, kad galbūt tas berniukas jos ir nepastebės, bet turėtų žvelgti į jos vidų. Net stipriausiems vyrams pradeda virpėti apatinė lūpa.
LTV neįspėja tėvų patraukti nuo ekranų vaikus, kai į sceną žengia nusikaltimas žmonijai Pusbroliai Aliukai ir jų Sesutė. Internetiniam automatiniam žodyne išsivertę tekstą, jie pirmą kartą dainuoja, jų teigimu, angliškai. Nata ta pati, judesiukai tie patys, keršto troškimas tas pats.
Zita atsiriboja nuo tiesioginio vertinimo, kažką mala demokratiškai per aplinkui, kad jeigu Aliukai yra ir dar yra taip ilgai, tai žmonėms jų reikia ir kažką panašaus. Na, Zita, prisipažink – juk ir tau mąstant apie Lietuvą ir visokius aliukus kartais kyla minčių, kad gal paprasčiau būtų diktatūra, sausai nuleidžianti sprendimus.
Tauta vis žaidžia savo likimu ir siunčia Aliukus į kitą etapą.
LTV ir toliau ieško nemalonumų į sceną leisdami Violetą Riaubiškytę su jos masinio (http://area51specialprojects.com/images/mururoa.jpg) naikinimo ginklais (http://www.nkp.lt/img/violeta_scenoje.gif). Stambi tarptautinės politikos žaidėja bando apsimesti geriete užsivilkdama Gendolfo vertus burtininkiškus rūbus, tačiau kai ji nusikvatojus pradeda šokdama dainuoti, tu žinai (nes aš tau sakau) – tai Lietuvos popso diva. Kaip ir pridera divai, užėmusi antrąją vietą ji stovi visa nepatenkinta.
Romėnas Andre bando šturmuoti Lietuvą keturiomis blondinėmis, tačiau jam niekas nesakė, kas gaunasi pigiais kvepalais apipurškus savaitę nekeistas kojines. Jo per pusę juodą, per pusę baltą kostiumą numuštų tik aptemptos geopardo rašto kelnės, padabintos ūsais. Andre sako, kad dirba iš visos širdies. Dainuok, Andre, dainuok, tu tikrai turi šansų po kurio laiko tapti bendriniu daiktavardžiu.
Bet ar kaltas Andre, kad Lietuva pati savęs taip negerbia, taip sufetišizuoja užsieniečius, kad net pats netalentingiausias nevykėlis čia gali tapti žvaigžde? Kiek dar metų turės praeiti, kad mūsų bendrarūšiams žmonių rasės atstovams afroamerikiečiams, afroeuropiečiams, indams ir tailandiečiams nebūtų klijuojama egzotiškų etiketė? Kiek dar metų reikės uostyti ES prekybos centrų kampus, kad jie nebebūtų kokybės rodiklis?
Ar tau televizoriaus ekranas visiškai veidą užkaitino, kad tu nebereaguoji, kai tau senus anekdotus pasakoja? Kam gali būti idomi sena ir sukriošus Europa, susirūšiavus savo santaupas ir lėtai laukianti mirties? Ji galbūt gali papasakot ką nors įdomaus ir patarti nebūti tokiu akiplėša, tačiau būtent mes esam Naujoji Europa.
Naujumas – pagrindinis verslo sėkmės rodiklis, tačiau mes bandome grožėtis senu kūnu, o ne stangriom naujojo dešimtuko šlaunim. Mes esam sušikti Europos paaugliai, kurie jau po poros savaičių būna kitokie. Tai mes esam įdomūs!
Neskaityk to laikraščio, nežiūrėk tos televizijos, paskambinęs išsiuntinėk visą radijo stotį, kuri tau bando aiškinti, kad Vakarų Europoj daro va taip ir taip, kad ten dabar madingas R‘n‘B ar siuvinėjimas kryželiu ant gyvo žmogaus odos. Ar žinai, kodėl mes visi tokie pikti? Todėl, kad mes esam neišgirsti, todėl, kad mes esam kultūrinė provincija, kultūriniai baudžiauninkai, priversti misti tuo, ką mums numeta iš ten. Ir mintam iš inercijos, nekreipdami dėmesio, kad galim, nekreipdami dėmesio, kad esam ikrų pritvinkę žuvys.
Nejaugi tu nori būti sušiktas pasekėjas, o ne autoritetas? Susimildamas – nedaryk taip, kaip reikia.
[email protected] – jei nori patekti į antraštes.
