Prieš 3 metus Prinstono universiteto Viduriniųjų Rytų studijų tyrėjas Bernardas Levis sakė, kad dėl didelio imigrantų skaičiaus ir mažo gimstamumo Europoje amžiaus pabaigoje musulmonų mažuma taps dauguma. Dabar musulmonai sudaro 3 proc. Europos Sąjungos piliečių. Planuojama, kad 2025 metais jų bus daugiau nei 10 proc.
Lietuva irgi greitai susidurs su panašiomis problemomis. Ir Vilniuje gali atsitikti panašiai, kaip šiuo metu Paryžiuje ar kitame Europos didmiestyje. Juose yra kvartalų, kuriuose pabuvojęs imsi galvoti, kad atsidūrei Maroke ar Tunise. Dvi vidutinio amžiaus moterys, dėvinčios čadras, eidamos gatve plepa arabiškai. Priešais - musulmonų knygynas, kurio vitrinoje guli knygos tokiais pavadinimais, kaip "Mokslo stebuklai Korane". Už posūkio - muzikos parduotuvė, kurioje prekiaujama tik arabų muzika. "Šioje gatvėje jūs galite nepastebėti, kad esate Paryžiuje", - sako 44 metų indė, šalia esančios krautuvėlės savininkė.
Religija keičia gyvenimo būdą
Lietuvoje pastebima dar kita tendencija. Jau dabar lietuviai priima islamą. Jie nelinkę viešinti savo patirties, bet "Delfi" žurnalistams pavyko pakalbinti prieš 4 metus musulmonų tikėjimą priėmusį klaipėdietį Tautvaldą Vyšniauską. Garsaus sunkiaatlečio Ramūno Vyšniausko brolis su jordaniete žmona ir dukrele šiuo metu gyvena uostamiestyje, tačiau daug laiko leidžia Kretingoje.
"Lietuvoje retas kuris ne katalikas. Aš irgi, kaip dauguma lietuvių, buvau tikintis. Į bažnyčią nėjau, bet skaitydavau daug teologinės, filosofinės literatūros, tad į rankas papuolė Koranas. Gyvenau tokioje vietoje, kur jokios informacijos apie islamą nebuvo, turėjau tik Šventąjį Koraną. Skaitydamas jį ir nusprendžiau priimti islamą", - atsivertimo istoriją pasakojo T.Vyšniauskas.
Islamą priėmusių lietuvių šeimos senus pažįstamus stebina akivaizdžiu gyvenimo būdo pasikeitimu. Žmonės atsisako žalingų įpročių, į akis krinta, kad moterys pradeda nešioti skaras. "Dalis į islamą atsivertusių lietuvių laikosi šių tradicijos", - pripažįsta T.Vyšniauskas.
Pasak klaipėdiečio, viena iš svarbių musulmono pareigų - malda, kuri atliekama kiekvieną dieną. Jai nereikia specialios aplinkos, "tinka visa Žemė". Dėl maisto - tinka ir lietuviškas, europietiškas, "išskyrus kai kurių gyvūnų mėsą". Paklaustas, ar Lietuvoje musulmonams gera aplinka, T.Vyšniauskas sakė nemanantis, jog čia blogai gyventi.
Tautvaldo tėvas - Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės treneris Bronius Vyšniauskas - sakė pagarbiai priėmęs sūnaus pasirinkimą atsiversti į islamą. "Iš pradžių buvo sunku - vis dėlto katalikas esu, bet kai pradėjome susipažinti su ta tikyba, Saudo Arabijoje pamatėme jų kultūrą, pagarbą vyresniems, tėvams, broliams, supratau, kad sieti islamo su tuo, kaip jis suprantamas Vakaruose, negalima", - sakė du sūnus išauginęs klaipėdietis. Apie islamą B.Vyšniauskas pripažino dar palyginti nedaug žinantis, bet pabrėžė, jog tai, jo nuomone, viena tvarkingiausių religijų, o tikinčiųjų žodžiai nesiskiria nuo darbų. "Kas čia blogo, kad musulmonės moterys vaikšto su skara? - paprotį viešumoje dengti galvą komentavo B.Vyšniauskas. - Geriau negu pas mus, kur paleistuvystės baisiausios, jau net kavinėse santykiaujama. Kur einam ir kur taip nueisim? Musulmonų intymus gyvenimas yra jų paslaptis, ir man tai labai patinka".
Į darbą - be pačios
Tačiau Europoje ne visose šalyse ir ne visur leidžiama dėvėti čadras. Prancūzijos mokyklose draudžiami atviri religiniai simboliai, taigi ir čadra. Britanijoje šį galvos apdangalą dėvėti leidžiama, keliose Vokietijos žemėse musulmonėms mokytojoms draudžiama eiti į klasę su čadra, keliose Belgijos dalyse tarnautojams draudžiama jas dėvėti darbe. Panašūs įstatymai rodo, kad Europa nenori priimti islamo tapatybės.
Ieškotojai, protestuotojai ir kitokie atsivertėliai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas dr. Egdūnas Račius prognozuoja, kad kitame šimtmetyje islamas taps vyraujančia religija. Į klausimą, kodėl daugėja lietuvių, atsivertusių į islamą, E.Račius taip sakė:
"Žlugus Sovietų Sąjungai bei jos skelbtiems idealams ir principams, dalis visuomenės grįžo prie savo religinių šaknų, kita dalis lietuviškoje katalikybėje įžiūrėjo daugiau atgrasumo nei patrauklumo, o dar kiti ją apskritai atmetė.
Lietuvą užplūdus įvairiausiems naujųjų religinių judėjimų misionieriams, katalikybės išsižadėję, tačiau atviri kitoms religinėms tradicijoms Lietuvos piliečiai pradėjo noriai prisijungti prie naujų religinių judėjimų".
Islamas tuo metu nebuvo populiarus, nes nebuvo daug misionierių. Vis dėlto individualiai ieškantys asmenys domėjosi ir šia religija. Tai daugiausia vidutinio amžiaus vyrai. Kai kurie jų galiausiai atsivertė į islamą. Šią dalį galima pavadinti "ieškotojais".
Kita dalis atsivertėlių yra moterys, į islamą atėjusios per vedybas su musulmonais. Tai didžiausia atsivertėlių dalis. Tačiau jos neretai yra tik formalios musulmonės, ne itin besidominčios vyro religija. Jas vadinti galima "musulmonėmis per santuoką".
Kita dalis, taip pat daugiausia merginos iki 25 metų, pirma atsiverčia į islamą, o tik vėliau ieško vyrų musulmonų. Jos, kaip būdinga konvertitams, yra labai religiškai angažuotos. Didžioji dalis šių atsivertimų yra protesto atsivertimai - prieš tėvus, senelius, bažnyčią, visuomenę. Tad ši dalis atsivertėlių - "protestuotojai".
Didelė dalis tokių atsivertėlių siekia išvykti iš Lietuvos. Mados bei kolektyvinio spaudimo veiksnio taip pat negalime išbraukti. Ateityje dėl to tikrai taps labiau madinga išpažinti islamą, atsivers ištisos jaunimo grupės.
Simbolinis aktas
Pasaulietinės Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko Ado Jakubausko žiniomis, pastaruoju metu daugiausia atsivertimų į islamą buvo Kaune ir Vilniuje.
Šiuo metu Lietuvoje musulmonų priskaičiuojama iki 5000 Paskutinio surašymo duomenimis, vien totorių skaičius viršija 3200.
Į katalikų tikėjimą atsivertę žmonės priima krikštą, kitus sakramentus. O koks įvesdinimo į islamą ritualas?
"Labai paprastas - simbolinis aktas. Prie 2 - 3 liudininkų žmogus turi ištarti formulę "Nėra kito Dievo, Dievas tik vienas, ir Mohamedas yra Jo pranašas". Ištaręs šią formulę arabiškai, jis tampa musulmonu", - pasakojo A.Jakubauskas. Pasak jo, paprastai tai vyksta maldos namuose, tačiau svarbiausia, kad dalyvautų bent 2-3 liudininkai. "Islame labai svarbus liudininkų institutas. Dar geriau, jeigu šis išpažinimas pasakomas bendruomenės akivaizdoje", - pridūrė totorių bendruomenės vadovas.
Pasak atsivertusiųjų į islamą, žmogus turi ne vienerius metus gilintis į tikėjimą ir sąmoningai apsispręsti. Staigių atsivertimų nebūna, kartais tai trunka kelerius metus.
