Pastaruoju metu įkalinimo įstaigose nuteistieji gana dažnai skelbia bado akcijas. Tai jiems kabelinės televizijos neįrengia, tai sava patalyne naudotis neleidžia, kruopų į kolonijos parduotuvę neatveža, prastai maitina, socialinės pašalpos nedirbantiesiems vietoje 10 tik 5 litus temoka. Daug ką galima sugalvoti turint į valias laiko. O pastarojo jie tikrai turi. Ir ne visi nedirba ne todėl, kad darbo nėra, o todėl, kad gyvenime nieko nėra dirbę ir dirbti nesiruošia. Didžiąją gyvenimo dalį praleidę įkalinimo įstaigose, įprato būti išlaikytiniais. Išėję į laisvę daro naujus nusikaltimus ir vėl sėda į teisiamųjų suolą. Netvirtinu, kad įkalinimo įstaigose sąlygos idealios. Tačiau tūkstančiai dorų Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, neturi stogo virš galvos. O nuteistieji ir šiokio tokio maisto tris kartus per dieną gauna, ir švaria patalyne apsikloję miega (įdomu, kur jie išsiskalbtų ir išsidžiovintų, jei turėtų savo patalynę), ir stogą virš galvos turi. O be palydovinės televizijos pragyventi galima. Be to, dėl savo, o ne dėl visuomenės, kuri juos išlaiko, kaltės jie yra įkalinimo įstaigose. Jų dėka padidėjo ir skurdžių skaičius. Tai jie iš senutės pavogė juodai dienai pasidėtas santaupas, nužudė vienintelį šeimos maitintoją. Kodėl jiems turi būti sudarytos šiltnamio sąlygos? Tuo labiau kad tikrai ne visi nori pasitaisyti, priima nuoširdžiai ištiestą pagalbos ranką. Būdamas Lietuvos piliečių savitarpio pagalbos asociacijos pirmininkas, ne vienus metus gindavau nuteistuosius ir iš įkalinimo vietų grįžusius asmenis. Grįžusiesiems iš įkalinimo įstaigų surasdavome darbą, gyvenamąją vietą, išrūpindavome pašalpą. Ir ką jūs manote? Ne vienas po mėnesio pakėlė sparnus ir vėl ėmėsi senojo amato bei gyvenimo būdo. (Tik moterys, išėjusios iš įkalinimo įstaigos, labiau kabinasi į gyvenimą.) Manote, dažnas buvęs kalinys yra pasakęs "ačiū". Deja. Jiems atrodo, kad tai yra savaime suprantamas dalykas. Vienintelis, kuris atvažiavo padėkoti, tai amžiną atilsį Augustinas Adomaitis iš Kėdainių rajono, kuris buvo neteisėtai nuteistas - pažeidė LR Konstituciją už nepranešimą apie jam artimo žmogaus nusikaltimą. Mums įsikišus jis buvo paleistas į laisvę. Kol laisvėje dauguma žmonių alksta ir šąla, jokių išskirtinių sąlygų nuteistiesiems suteikti negalima. Jau ir dabar ne vienas sutiktų apsikeisti su jais vietomis. O niekuo nepagrįstos bado akcijos tėra noras atkreipti į save dėmesį. Tačiau tam neverta skirti per didelio dėmesio.
Liudvikas Dačiola, Panevėžys
