Šiemet kaip reta įsisiautėjusios gamtos stichijos ir toliau neleidžia lengviau atsikvėpti Karibų jūros valstybėms bei JAV ir Meksikos įlankos pakrantėms. Tik prasiautusi "Vilma" - 21-oji atogrąžų audra, susidariusi Atlanto vandenyne per 2005 metų uraganų sezoną. Viršytas absoliutus uraganų rekordas, kuris buvo užfiksuotas 1933 metais (tada buvo 20 uraganų). O sezonas, kuris prasideda birželio mėnesį ir tęsiasi iki gruodžio, dar nesibaigė. Užtat baigėsi vardai, kuriuos sinoptikai parenka uraganams ir taifūnams. Vidutiniškai per metus Atlantas ant amerikiečių galvų užverčia iki 15 uraganų. Šių metų pradžioje sinoptikai pasiruošė 21 vardo sąrašą. Bet jis (sezonas dar tęsiasi) jau pasibaigė. Tad po "Vilmos" kilusiam tropiniam viesului vardas "Alfa" buvo suteiktas ne iš sąrašo. Nors "Alfos" vėjo stiprumas, palyginti su uraganu "Vilma", buvo santykinai mažas, tačiau krituliai - labai smarkūs. "Alfa" daugiausia bėdų pridarė Haityje ir kaimyninėje Dominikos Respublikoje. O po "Alfos" jau siautė ir "Beta" - 23-ioji tropikų audra per šį uraganų sezoną Vakarų pusrutulyje.
Milijoniniai nuostoliai
Didžiausią smūgį gamtos stichija šiemet sudavė Naujojo Orleano miestui. Uraganas "Katrina" nusinešė per 1 000 gyvybių, beveik visiškai apsėmė miestą. Uraganas "Stan", apie kurį pas mus buvo mažiau rašoma, tuoj po "Katrinos" užgriuvo Pietų Meksiką ir šalia esančias valstybes. Kelias dienas nesiliovęs lietus užtvindė Centrinės Amerikos kalnų kaimus ir miestelius. Uragano sukeltos purvo nuošliaužos, liūtys ir potvyniai pražudė per 200 žmonių Gvatemaloje, beveik 100 Salvadore, po kelias dešimtis Meksikoje, Nikaragvoje ir Hondūre. Gamintojai pareiškė, kad Gvatemaloje bei Hondūre sumažės kavos gamyba, nes uraganas sutrukdė derliaus nuėmimo darbus.
Nors po "Katrinos" siautusi "Vilma" vienu metu buvo sustiprėjusi iki paties galingiausio uragano, tačiau amerikiečių ji pasigailėjo, o visą piktumą išliejo Meksikoje. Čia "Vilma" užgriuvo Jukatano pusiasalį. Nukentėjo Kankuno, Plaja del Karmen turistiniai miestai, Kosumelio sala. Daugiau kaip 70 tūkstančių turistų iš spindinčių viešbučių buvo perkelti į laikinas prieglaudas. O viešbučius ir miestų gatves apsėmė vanduo. Kankune Meksikos įlankos vanduo sėmė viešbučius net iki penkto aukšto. Meksikoje uraganas nusinešė aštuonių žmonių gyvybes, šaliai pridarė milijoninių nuostolių.
Gamtos kerštas
Kas gi darosi su orais? Ar iš tikrųjų uraganų siautėjimą daugiausia lemia pasaulinis atšilimas? Uraganų būta dar gerokai prieš tai, kai žmonės ėmė kirsti atogrąžų miškus ir teršti atmosferą. Uraganai formuojasi tik virš vandenyno paviršiaus temperatūrai pakilus aukščiau kaip 26 laipsniai Celsijaus. Kadangi vidutinė vandenyno paviršiaus temperatūra nuo 1970 metų pakilo pusę laipsnio, klausimas, ar šis veiksnys turi įtakos, yra visiškai pagrįstas.
Apie tai, kad Žemėj klimatas atšils, mokslininkai žinojo jau XIX amžiuje. Tačiau dabar gyvenantieji galvojo, kad ir ozono skyles, ir globalinio atšilimo padarinius pajus tik mūsų anūkai. Paaiškėjo, kad ekologinių kataklizmų reikia saugotis mums patiems. Jeigu oro temperatūra pakils dar daugiau, pavojus gresia visai Žemei. Todėl mokslininkai suka galvas, ką daryti, kad temperatūra nekiltų. Dar 1997 metais 141 pasaulio valstybė pasirašė Kioto protokolą, pagal kurį iki 2012 metų šalys įsipareigojo išmetamų teršalų kiekį sumažinti 5,2 proc. Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 8 proc. Deja, ne visos šalys laikosi Kioto susitarimų. JAV kasmet į orą išmeta 5,6 mlrd., Kinija - 3,1 mlrd. tonų anglies dvideginio, o kaip tik šios šalys nežada mažinti oro teršimo. Kinija ir Australija nepasirašė Kioto susitarimo, o JAV atsisakė vykdyti numatytas užduotis dėl to, kad tai per brangu. Dar 2001 metais JAV prezidentas Džordžas Bušas kalbėjo: "Prieštarauju tam protokolui, nes jis atleidžia nuo atsakomybės 80 procentų pasaulio, tarp jų ir didžiausias atmosferos teršėjas, tokias kaip Kinija ir Indija. Be to, protokolo nuostatai galėtų smarkiai pakenkti Amerikos ekonomikai". Po to, kai šiemet ant JAV užgriuvo uraganai, kai kas piktdžiugiškai sako, kad tai pačios gamtos kerštas.
Tyrimai parodė, kad jau dabar tirpsta ledų kepurės Šiaurės ir Pietų ašigaliuose, mažėja ledų Aliaskoje. Britų mokslininkas Benas Saundersas, bandęs slidėmis nučiuožti iki Šiaurės ašigalio, pasakoja, kad tai padaryti beveik neįmanoma, nes nebėra vientisos ledo dangos. Ledų tirpimas nuolat kelia vandenynų vandens lygį. Jei nuo 1960 iki 1990 metų vandens okeanuose daugėjo po 0,28 mm per metus, tai per paskutinį dešimtmetį vanduo pakilo vos ne per metrą. Artėja laikas, kai tokie pakrantės miestai, kaip Niujorkas, Šanchajus, Sankt-Peterburgas, Vladivostokas, atsidurs po vandeniu. Jau dabar nuo pasaulio žemėlapio pradeda nykti miniatiūrinės valstybės, salos.
Pavojus saloms
Pirmoji išnykti gali Tuvalu. Tai devynių salų ir koralų lagūnų archipelagas tarp Havajų ir Australijos. 26 kvadratiniai kilometrai sausumos vidutiniškai iškilę virš Ramiojo vandenyno 85 centimetrus. Aukščiausias kalnas čia siekia 5 metrus. Dabartiniu tempu kylant vandenyno lygiui, Tuvalu išnyks per 50 metų. Jūra atakuoja salyną. Sūrus vanduo užlieja laukus, naikina kokoso palmes. Jūros puta užlieja natūralius lietaus vandens rezervuarus, iš kurių salos gyventojai semia geriamą vandenį. Šios salos gamtosaugininkai ieško naujų augalų rūšių, atsparesnių sūriam vandeniui ir karščiams, tačiau vargu ar taip greitai pavyks prisitaikyti prie klimato pokyčių. Tuvalu vyriausybė stengiasi, kad salos gyventojams būtų suteiktas pabėgėlių dėl stichinės katastrofos statusas. Kol kas tokio įstatymo priėmimas stringa. Naujosios Zelandijos vyriausybė sutiko kasmet iš Tuvalu priimti po 75 žmones. Visų jų persikėlimui reikėtų 130 metų.
Tuvalu valstybei kovoti už savo teises padeda Mažųjų salų valstybių asociacija. Barbadosas, Jamaika, Haitis, Malta ir kitos valstybės - iš viso 73 šalys - jaučia, kad ir jų ateitis panaši.
Uraganai Lietuvoje
Ir ne tik jų. Tirpsta ne tik ašigaliai, bet ir kalnų viršūnės žemynuose. Kilimandžare jau nutirpo apie 73 procentus sniego, Tian Šanyje - 22 procentai ledų virto vandeniu. Mokslininkų prognozės neguodžia. Taip šylant iki 2050 metų ištirps ketvirtadalis visų ledynų. Tada gali išnykti ir Golfo srovė. Įvyktų pasaulinė katastrofa. Temperatūra per šimtmetį pakils iki tokios, kuri buvo prieš milijoną metų, kai po Žemę vaikščiojo dinozaurai. Vyraus baisios sausros, ciklonai dar sustiprės, o Šiaurės Europoje ir Alpėse bus didžiuliai potvyniai. Alpių papėdė bus apsemta, sniego čia iškris vis mažiau, o lietūs lis vis stipriau. Tad jei esate kalnų slidžių mėgėjai skubėkite pasinaudoti dar gamtos teikiamais malonumais.
Jei viskas klostysis pagal tokį scenarijų, dar šiame šimtmetyje ir Lietuvoje galime sulaukti uraganų, labai karštų vasarų ir labai šaltų žiemų.
Amžinas ginčas
Yra ir kitaip manančių mokslininkų. Jie teigia, kad vyksta normali klimato kaita, priklausanti nuo ilgalaikių klimato šiltėjimo ir šaltėjimo ciklų. Juk Žemė išgyveno du apledėjimus ir atšilimus. Su kuo tai susiję? Pasirodo, visos sausros ir potvyniai susiję su Šiaurės Atlanto svyravimais. Atlanto vandenyne, virš Azoro salų, egzistuoja pastovus orų darinys - Azorų anticiklonas. Tai aukšto slėgio sritis. O kiek į šiaurę, prie Islandijos, sukinėjasi ciklonas, kurį klimatologai vadina "Islandijos depresija". Tai žemo slėgio zona. Ši porelė visą amžių ir aiškinasi santykius. Taigi, jei niekaip negalite suprasti, kodėl pas mus žiemą - tai sausa, tai su daug sniego, žinokit, kad tai dėl to, jog Azorų anticiklonas ir Islandijos depresija niekaip nepasidalija valdžia. Nuo ginčo dydžio ir priklauso atšalimai ir atšilimai. Tie svyravimai egzistuoja tūkstančius metų, tačiau niekas iki šiol taip ir neišmoko jų prognozuoti. Tas slėgio pasiskirstymas veikia ir Golfo srovę. Golfo srovė - tai maždaug 120 kilometrų vandens srautas, tekantis Atlanto vandenynu iš ekvatorinių sričių iki Skandinavijos, Barenco jūros, Špicbergeno ir Naujosios Žemės salų. Šilti golfo srovės vandenys, nutekėję į Arkties vandenyną, atvėsta ir grimzta gilyn. Vanduo garuoja ir šildo orą. Galima teigti, kad Golfo srovė ir lemia Europos klimatą, dėl jos neužšąla Murmansko uostas, Norvegijos jūra. Jei klimatas šiltės, Golfo srovė praras savo įtaką.
Prognozės pildosi
Kol Centrinį Amerikos žemyną ir Karibus siaubia uraganai, Indianos valstijos universiteto klimatologai, pasitelkę kompiuterius, pabandė prognozuoti netolimos ateities orus. Amerikiečiams prognozės labai nepalankios. Uraganai juos dar gerokai pavargins. Iki šio šimtmečio pabaigos jų ties Meksikos įlanka bus dvigubai daugiau. Tad metų pradžioje teks pasiruošti 40 vardų sąrašą. Pakils ir vidutinė temperatūra. Jutos ir Arizonos valstijose bus taip karšta, kad didžiulė teritorija pavirs negyvenama dykuma.
Pagal tokias prognozes ir Lietuva pereis į kitą gamtinę zoną. Mūsų organizmai turės prisitaikyti prie didelių karščių ir daug didesnio ultravioletinių spindulių kiekio. Baltijos jūroje siaučiantys uraganai nepaliks pakrančių smėlio. Šiltasis periodas truks nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Vos ne kaip šiemet.
Britų duomenimis, 2005-ieji - vieni karščiausių metų per visą hidrometeorologinių stebėjimų istoriją. Po 1998-ųjų karščiausi buvo pastarieji ketveri metai. Lietuvoje aukščiausia vidutinė temperatūra buvo 1999-aisiais, 2000-aisiais ir 2001-aisiais. O šis ruduo - rekordinis pagal mažiausią kritulių kiekį.
