Remigijaus RAINIO ir Rolando Šmigelskio fotoreportažas
Nors Kudirkos Naumiestyje jau 15 metų gyvuojantis augalų sėklininkystės ūkis "Šaka" nėra pats stambiausias bulvių augintojas šalyje, būtent jo vadovams direktoriui Juozui Pukeliui ir agronomui Jonui Valaičiui kilo sumanymas pastatyti paminklą bulvei. Jaunystėje Dailės institutą baigęs J. Valaitis jau nubraižė paminklo projektą, kuriame pavaizduota visa augalo antžeminė dalis ir pats bulvės gumbas su visa savo "šeimyna" vagoje. Paminklas turėtų iškilti ant maždaug 4 metrų aukščio pjedestalo ir būtų matomas iš tolo. Jau numatytas ir skulptorius - bulvę įamžinti ketinama prašyti Lukšių seniūno, daugelio originalių darbų autoriaus Vido Cikanos. Tad belieka įveikti tik biurokratinę įdėjos įgyvendinimo dalį - surinkti visus reikalingus leidimus ir valdininkų parašus. Tuo bulvių augintojai ketina užsiimti po spalio 10 dienos, kai pasibaigs dar liepos 15 dieną prasidėjęs bulviakasis.
Liepos mėnesį buvo kasamos tik ankstyvosios bulvės, o šiuo metu pagrindinis dėmesis skiriamamas vadinamosioms "čipsinėms" bulvėms, iš kurių gaminami daugelio mėgstami bulvių traškučiai. Visą šios veislės derlių superkanti bendrovė "Kraft Jacobs Suchard Lietuva" kelia griežtus reikalavimus ne tik išaugintų bulvių kokybei, bet ir dydžiui, todėl peraugę ar pažeisti gumbai atitenka vietos gyventojams. Tiesa, miestelio bulviautojai į lauką įleidžiami tik tada, kai jis visas nukasamas, nes anksčiau apsukresnieji įsigudrindavo rausti ir dar nenukastas vagas. Tačiau ir nukastame lauke lieka nuo 5 iki 10 procentų čia augusių gumbų, todėl prisirinkti atsargų visai žiemai nėra labai sunku. Juo labiau kad šiemet derlius tikrai neblogas ir siekia iki 40 tonų iš hektaro.
Bulvės nukasamos traktoriaus traukiamu kombainu "Grimme", kurio viršuje derlių perrenka penkių žmonių brigada. Po to 2 savaites bulvės džiovinamos šiaudais užklotuose kaupuose, o tada to išvežamos į traškučius gaminančią bendrovę. Tačiau gausus derlius bulvių augintojams netampa "gausybės ragu", nes supirkėjai pasistengė gerokai numušti supirkimo kainas.
Pagrindinį pelną bendrovė gauna iš sėklinių bulvių, kurių augina net 13 veislių. Bandomajame lauke auga dar kone 25 veislės, kurias pagal licenciją tiekia didžiausias Europos bulvių augintojas - Vokietijos bendrovė "Europlant". Sėklinių bulvių auginimas pats sudėtingiausias - reikia laikytis visų augalų apsaugos priemonių, tinkamai išrūšiuoti, iki pat pavasario išsaugoti sodinimui skirtas bulveles.
Iš anksto neužsiregistravusiems pirkėjams kartais pritūksta populiariausių "Presto", Glorijos" ar "Koletos" veislių bulvių sėklos, nors ūkio vadovai pagrindine bulvių veisle Lietuvoje vadina "Laurą". Profesionalai itin vertina maždaug graikiško riešuto dydžio sėklines bulves, tačiau konservatyvūs lietuviai vis dar stengiasi įsigyti bent perpus didesnės sėklos. Įkalbėti pabandyti sodinti mažesnes bulveles ūkininkai jau kitais metais atvažiavę prašo tik "riešutinės" sėklos.
"Patriotinių pažiūrų" bulvių augintojams ūkis specialiai augina dvi lietuviškas veisles - "Godą" ir "Rasą", tačiau, anot specialistų, jos pasižymi tik gausia antžemine dalimi. Stengiamasi patenkinti visus skonius, todėl kasmet pirkėjams siūloma po kelias naujas veisles.
Šiemet "Šaka" pirkėjams pateiks 1200 tonų sėklinių bulvių. Pranašaujama, kad didžiulę paklausą turės "Milva", kuri puikiai auga durpingame dirvožemyje.
Visos sėklinės bulvės kurį laiką nusausinamos kaupuose, kelis kartus perrūšiuojamos ir mediniuose konteineriuose iki pavasario saugomos bendrovės saugyklose.
167 hektaruose bulves auginančiai "Šakai" labiausiai trūksta žemių, tačiau jų nusipirkti ar išsinuomoti derlingame Šakių rajone - neįmanoma. Todėl bendrovė dar 30 hektarų maistinių bulvių augina išsinuomotame plote Trakų rajono Rūdiškių seniūnijoje. Kasmet derliaus nuėmimui į dviems savaitėms tenka siųsti vieną iš trijų derliaus nuėmimo kombainų bei perrinkėjų brigadą. Į 170 kilometrų kelionę nestandartinių gabaritų kombainas išsiruošia naktį, kai keliuose mažiau automobilių. Užsienio rinkoje jau pasirodė savaeigiai bulvių nukasimo kombainai, tačiau bendrovei jie kol kas per brangūs.
Atrodytų, kad vien kuras kombainą traukiančiam traktoriui gerokai padidina Trakų apylinkėse auginamų bulvių savikainą, tačiau "Šaka" nuostolius sumažina realizuodama surinktą derlių per vietos bendrovė "Bulvių namai". Juo labiau kad "Bulvių namams" vadovauja vyresnysis Jono Valaičio sūnus Vytautas, kuris ir pats augina bulves žmonos "pasoginėse" žemėse. Agronomas J. Valaitis su šypsena prisimena, kaip "Šakai" tik pradėjus veiklą jis lankėsi bulvių veislių parodoje Vokietijoje ir iš stendus aptarnaujančios moteriškės iškaulijo po dvi keturių veislių bulves. Namuose savo laimikį agronomas padalijo į mažus gabalėlius - peiliu į keturias dalis supjaustė kiekvieną akutę ir pasodino jas į šiltnamį. Kai šį šiltnamį vėliau pamatė dabar jau miręs garsus vokiečių bulvių auginimo specialistas profesorius Heincas Evertas, tai jis susižavėjęs stipriai apkabino darbštųjį lietuvį, o kitą pavasarį pats atgabeno labdarą - du pilnus sunkvežimius veislinių bulvių. Šiemet bendrovė ketina parduoti 1000 tonų maistinių bulvių.
Šiuo metu "Šakoje" dirba apie 50 žmonių. Kasmet bulviakasio pabaigtuves spalio mėnesį jie švenčia kavinėje "Pas Mindaugą". Taip ši skaniais cepelinais garsėjanti viešojo maitinimo įstaiga, priklausanti jaunesniajam J. Valaičio, sūnui buvo pervadinta po vieno televizijos šou "Baras", kuriame kukurūzų augintojas Mindaugas tapo labai populiarus. Nors švelniai Mindaugėliu vadintas realybės šou dalyvis iki šiol pirmenybę teikia kukurūzams, tačiau vis didesnį plotą jo žemėse "užkariauja" ir bulvės.
