Nuolatinis laikraščio skaitytojas Antanas Busila iš Lazdijų rajono rašo, jog gimė 1945 metais. Jo brolis - metais vėliau. 1948 metais mirė tėvas, o 1960-aisiais - motina. Laiško autorius su broliu liko našlaičiai be jokios gyvenamosios vietos, nes dvaras, kurio valdytoju dirbo tėvas, buvo visiškai sunaikintas. Vyriškis su savo broliu gyveno pas svetimus žmones, įvaikinti nebuvo. Jis yra trečiosios grupės invalidas. Laiško autorius norėtų sužinoti, ar jam priklauso kokia nors kompensacija (arba našlaičių pensija) prie gaunamos invalidumo pensijos ir būsimos senatvės pensijos?
Našlaičių pensija laiško autoriui galėtų būti paskirta tik tuo atveju, jeigu jis būtų pripažintas invalidu iš vaikystės, tai yra būtų tapęs invalidu iki 18 metų. Tokiu atveju jam būtų skiriama papildoma pensija arba prie invalidumo pensijos arba prie senatvės pensijos. Jeigu vyriškiui invalidumo grupė nustatyta jam tapus pilnamečiu, minėta našlaičių pensija nepriklauso.
