"Noriu sužinoti, ar tatuiruotės neturi kokio nors žalingo poveikio odai, apskritai organizmui? - klausia moksleivė Renata A. iš Vilniaus. - Ir dar vienas klausimėlis - ar įmanoma tatuiruotę panaikinti?"
Kaip turi būti atliekamos tatuiruotės, numato Sveikatos apsaugos ministerijos išleistas įstatymas. Tatuiruotę darantis meistras privalo mūvėti pirštines, naudoti sterilias adatėles, laikytis kitų higieninių-sanitarinių reikalavimų. Jei šių reikalavimų griežtai laikomasi, tikimybė, jog po ištatuiravimo kils kokių nors sveikatos problemų, esti minimali.
Jei tatuiruojant naudojamos nešvarios adatos, galima užsikrėsti ŽIV, hepatitu, kitomis bakterinėmis infekcijomis. Žinoma ir tai, jog nesilaikant higienos reikalavimų atliktos tatuiruotės gali sukelti odos vėžį, žvynelinę ligą (psoriazę), toksinį šoko sindromą ir net elgesio pakitimus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys skelbia, jog nuo 2002 metų Europoje po tatuiruočių darymo mirė du žmonės.
Dauguma chemikalų, naudojamų tatuiruotėms, yra pramoninės kilmės pigmentai, naudojami kaip dažai ar rašalas. Jei šios medžiagos nekokybiškos, irgi gresia įvairūs alerginiai susirgimai bei su jais susijusios komplikacijos.
Tatuiruotes galima panaikinti kosmetikos kabinete naudojant lazerio impulsus. Tai vienintelis tatuiruočių šalinimo būdas, po kurio nelieka randų.
Lazeris skleidžia atitinkamą šviesą, kurią sugeria odoje esantys tatuiruotės dažai. Šalinant tatuiruotę siunčiamas labai trumpas, bet labai stiprus impulsas, todėl dažai suskaidomi į labai smulkias dalelytes, kurios vėliau pasišalina.
Lazerio procedūrų kiekis priklauso nuo dažų kiekio ir gylio. Mėgėjiškai tatuiruotei pašalinti prireikia 2-6, profesionaliai - 6-8 procedūrų.
Gydymo metu jaučiamas nežymus skausmas, impulso veikiamoje odos vietoje gali pasirodyti pavienių kraujo lašelių (bet žaizda neatsiranda). Porą valandų po procedūros oda esti paraudusi, paburkusi, vėliau gali atsirasti šašelių, kurie išnyksta maždaug po 2 savaičių. Visą šį laiką rekomenduojama odą tepti antibiotikų turinčiu tepaliuku.
Tiesa, reikėtų atminti, jog tatuiruotes panaikinančios lazerio procedūros yra mokamos, be to, nepigios.
Kai kamuoja persivalgymo sindromas
"Man 22 metai, ūgis - 153 centimetrai, o sveriu 92 kilogramus, - rašo Laima V. Iš Kauno. - Labai išgyvenu dėl per didelio svorio, bet nieko neįstengiu padaryti. Pati suprantu, kad per daug valgau. Esu girdėjusi, kad tai gali būti liga, vadinamasis persivalgymo sindromas. Gal galėčiau apie šį sindromą sužinoti plačiau?"
Persivalgyti yra tekę kiekvienam, tačiau tai nereiškia, kad visi be išimties turi persivalgymo sindromą. Persivalgymo sindromas, anot medikų, yra bene dažniausias valgymo sutrikimas. Toks sindromas itin jaučiamas tarp nutukusių žmonių.
Yra nustatyta, kad žmonės, turį persivalgymo problemų, suvokia, jog patys negali kontroliuoti valgymo - per vieną prisėdimą suvalgo tokį maisto kiekį, kurio kitiems užtektų visai parai ar net ilgiau. Be to, persivalgyti linkę žmonės valgo kur kas greičiau už kitus, be to, paprastai iki tol, kol pajunta, jog jau persivalgė. O jau tada susinervina, kad per daug valgė, tampa prislėgti, nepatenkinti savimi, jaučia dėl to kaltę, savigraužą.
Tyrimais nustatyta, jog persivalgymo sindromas moteris kamuoja dažniau nei vyrus.
Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia persivalgymo sindromą. Maždaug pusė tokių ligonių yra sirgę depresija, nors irgi nenustatyta, ar depresija sukėlė persivalgymo sindromą, ar persivalgymas - depresiją.
Turintieji persivalgymo sindromą dažnai skundžiasi, jog juos persivalgyti paskatina pyktis, nerimas.
Manoma, jog smegenų išskiriami chemikalai ir organizmo gebėjimas įsisavinti kalorijas yra susiję su persivalgymo sindromu.
Ar tulžies akmenligę gali sukelti kontraceptikai?
"Jau keletą metų vartoju kontraceptines tabletes, - rašo laikraščio skaitytoja, nenurodžiusi savo pavardės ir gyvenamosios vietos. - Noriu sužinoti, ar šios tabletės laikui bėgant gali sukelti tulžies pūslės akmenligę? O ar gali tulžies pūslės akmenligės išsivystymui turėti įtakos paveldėjimas (mano motina yra sirgusi tulžies pūslės akmenlige, operuota)?
Tulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenų. Liga labiau paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių, moterys serga maždaug dukart dažniau nei vyrai.
Yra daug veiksnių, didinančių riziką susirgti tulžies pūslės akmenlige. Tai, kaip minėta, ir lytis (moterys serga dažniau), ir amžius (vyresni žmonės serga dažniau), ir antsvoris, nėštumas, prasta mityba (kai vartojama daug gyvulinių riebalų, angliavandenių, kai per didelis cholesterolio kiekis kraujyje). Tulžies akmenligės išsivystymą skatina ir gretutinės ligos (pavyzdžiui, cukraligė, kepenų cirozė, mažakraujystė), taip pat kai kurie vaistai, iš jų - ir peroraliniai (į vidų vartojami) kontraceptikai. Didelį vaidmenį vaidina ir paveldėjimas.
Pirmieji tulžies akmenligės požymiai gali būti nestiprus skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, rėmens ėdimas, pykinimas, riebaus maisto netoleravimas, pilvo pūtimas. Užėjus tulžies akmenligės priepuoliui, kamuoja stiprus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas, vėmimas.
Negydant tulžies pūslės akmenligė gali sukelti sunkias komplikacijas (ūmų tulžies pūslės uždegimą, mechaninę geltą, kasos uždegimą ir kt.).
Kaip ilgiau nesenti?
"Teko girdėti, kad organizmo senėjimo procesus efektyviai stabdo chromo ir geležies preparatai, - rašo Vytautas B. Iš Ukmergės. - Ar galima šiuos preparatus vartoti žmogui, kurį kamuoja padidėjęs kraujospūdis?"
Jūsų paminėtos medžiagos - chromas ir geležis - gerina širdies veiklą, padeda apsaugoti arterijas nuo kalkėjimo, taigi ir reguliuoja kraujo spaudimą. Drauge norisi atkreipti dėmesį, jog vien papildų nepakaks norint ilgiau išlikti sveikam, jaunam ir energingam. Medikai primena, jog žmogui labai svarbu gyventi saugioje aplinkoje, aktyviai bendrauti (tai plečia žmogaus interesų ratą, mažina stresą, palaiko emocinę sveikatą), įsitraukti į įdomią ir naudingą veiklą, nuolat kuo nors domėtis, neprarasti optimizmo. Labai svarbu dirbti malonų, patinkantį darbą (darbu patenkinti žmonės, psichologų tvirtinimu, atrodo ir jaunesni, ir žvalesni), kuo ilgiau išlikti savarankiškiems (priklausomi nuo kitų žmonės kur kas greičiau susensta). Itin svarbus organizmo senėjimo procesus stabdantis faktorius - sveika mityba. Stenkitės nepersivalgyti, rinktis nekaloringą valgį. Maiste turi būti daug vitaminų, skaidulų, mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Mokslininkai yra nustatę, jog ilgaamžiškumui ir laimingai senatvei didelę reikšmę turi kasdienio maisto davinio kaloringumas (jis neturi viršyti 1 500 kalorijų). Labai svarbu nepamiršti kuo daugiau, bet saikingai mankštintis, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, rūpintis emocine sveikata, nesigraužti dėl to, ko negalima pakeisti. Specialistai pataria miegoti vėsiame, ne aukštesnės kaip 17 laipsnių temperatūros kambaryje (mat šiluma spartina medžiagų apykaitos procesus ir greitina organizmo senėjimo procesus), skiepytis nuo gripo (kartą metuose) ir nuo plaučių uždegimo (kartą per penkerius metus). Ir dar vienas svarbus patarimas: daugelis žmonių į senatvę vartoja kuo daugiau vaistų. Patartina atprasti nuo tokio įpročio - vartoti tik tuos, kuriuos paskirs gydytojas.
