Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Neseniai paskelbtos keturių ekshumuotų klaipėdiečių pakartotinių ekspertizių išvados patvirtino įtarimus, kad šių numirėlių teismo ekspertizes atlikęs Klaipėdos ekspertinio skyriaus teismo ekspertas Remigijus Petrauskas suklydo. Mat šis ekspertas buvo konstatavęs, kad garsi to krašto dailininkė Evelina S. (36 m.), taip pat Aleksandra P. (73 m.), Alfonsas M. (56 m.) bei Zofija Š. (73 m.) mirė sava mirtimi, dėl ligų, o po ekshumacijos paaiškėjo, kad visi jie buvo nužudyti.
Mūsų turimomis žiniomis, artimiausiu metu į prokuratūrą ketina kreiptis dar bent keli anksčiau "savomis mirtimis" Anapilin iškeliavusiųjų Klaipėdos krašto gyventojų artimieji, nes įtaria, kad ir jų velionių giminaičių teismo ekspertizes atlikęs R. Petrauskas, nežinia, ar dėl kokių nors asmeninių sumetimų, ar paprasčiausiai dėl kvalifikacijos stokos, gali būti pateikęs neteisingas skrodimo išvadas.
Direktorius kolegą linkęs užtarti
Atrodytų, jog šios keturios itin rimtos to paties eksperto padarytos klaidos turėjo perpildyti Lietuvos teisės medicinos instituto direktoriaus Alvydo Pauliukevičiaus kantrybės taurę ir paskatinti imtis skubių priemonių, kad tokių nedovanotinų klaidų daugiau niekas nepakartotų, kad kuo greičiau būtų nuplauta ant visų teismo ekspertų užtiškusi nepasitikėjimo bei įtarimų dėmė. Deja, kaip sužinojome, teismo ekspertas Remigijus Petrauskas kol kas tik laikinai nušalintas nuo darbo. Ir tik tiek. Rimtesnių sankcijų jo atžvilgiu imtis neketinama. Kodėl?
Norėdama tai išsiaiškinti "Akistatos" žurnalistė nuvyko į Teisės medicinos institutą. Deja, direktorius A. Pauliukevičius pranešė neturįs laiko bendrauti (tą popietę jis buvo apsuptas didžiulio būrio pavaldinių, mat sulaukė garbingo jubiliejaus) ir pasiūlė susitikti pakalbėti šia tema "kitą savaitę". Taupydama labai užimto direktoriaus laiką žurnalistė paprašė atsakyti bent į kelis klausimėlius - ar tikrai klaipėdietis teismo ekspertas Rimantas Petrauskas, kaip sklando kalbos, iš balos išlips sausas - už grubius profesinius pažeidimus bus žodžiu pabartas ar, blogiausiu atveju, gaus kokį papeikimuką? Ar tikrai nesiruošiama jo nubausti griežčiausia bausme - atleidimu iš darbo?
- Ekspertą atleisti iš darbo? Už ką?! - išgirdęs tokius žurnalistės siūlymus, direktorius Alvydas Pauliukevičius net pyktelėjo. - Tai būtų labai neteisinga! Aš - ne už tokius kategoriškus sprendimus! Kur jis dėtųsi, likęs bedarbis? Be to, kas dirbs, jei vieną po kito ekspertus išvaikysime?
Kaip buvo galima suprasti iš lakoniškos direktoriaus užuominos, pakankamai griežta bausmė yra ir rimtas pokalbis... A. Pauliukevičius patikino, kad "prisidirbęs" ekspertas bus pasiųstas tobulinimuisi, tai yra kvalifikacijos pakėlimui, ir galės ramiai darbuotis toliau.
Nuolaidžiauti nevalia
Tuo tarpu buvęs Teisės medicinos instituto direktorius, profesorius Antanas Garmus, teismo ekspertams vadovavęs18 metų (iki 2001-ųjų gegužės 15 dienos) šiuo klausimu - itin kategoriškas: tokias grubias klaidas padaręs teismo ekspertas esą turi būti tučtuojau atleistas iš pareigų ir daugiau niekada nepriimtas dirbti tokį darbą! Kodėl teisės medicinos specialistas nusiteikęs taip griežtai?
- Jei tai būtų vienintelė šio teismo eksperto klaida, be abejo, galbūt nereikėtų imtis griežčiausių sankcijų, - pasakė Antanas Garmus. - Tačiau negražių dalykų su ponu Petrausku dėjosi ir anksčiau - kai institutui vadovavau aš. Jau tada buvau priverstas pasiūlyti jam keisti darbą...
Institutui ėmus vadovauti Alvydui Pauliukevičiui, anot profesoriaus Antano Garmaus, sugrįžo ir "seni kadrai"...
Teismo ekspertas R. Petrauskas, anot profesoriaus A. Garmaus, dirbo Šakiuose, kai vienas paskui kitą institutą ėmė pasiekti šio rajono policijos ar prokuratūros pareigūnų nusiskundimai dėl minėto eksperto darbo broko. Be abejo, už padarytas klaidas ekspertas gaudavęs pylos. Direktoriaus kantrybė trūko, kai buvo gautas rajono vyriausiojo prokuroro kategoriškas pasiūlymas raštu: arba tamsta direktoriau atleidžiate ekspertą Petrauską, arba išeinu iš darbo aš.
Žinoma, imtis kokių nors priemonių, vadovaujantis vien tokiu raštu, nevalia - būtina išsiaiškinti, ką konkrečiai ekspertas buvo padaręs "ne taip". Šių patikslinimų esą ilgai laukti nereikėjo. Iš gauto papildomo pranešimo, anot tuomečio instituto direktoriaus, buvo galima padaryti išvadą, kad ekspertui R. Petrauskui dirbti šį darbą yra per sudėtinga. Antanas Garmus pasikvietė R. Petrauską "ant kilimėlio" ir tiesiai šviesiai pareiškė: "Matai, brolau, tau šiame darbe nesiseka. Pasiieškok ką nors lengvesnio..." Ekspertas esą ir pats su tuo sutiko, nedelsdamas parašė pareiškimą...
Kur jis darbavosi išėjęs iš instituto, Antanas Garmus sakė nežinojęs, tačiau tikrai esą ne teismo ekspertu.
R. Petrauskas, anot Antano Garmaus, į šią sistemą vėl sugrįžo vos ne tą pačią dieną, kai pasikeitė instituto vadovas, kai, anot buvusio direktoriaus, per "nesąžiningus rinkimus" jo vietą užėmė buvęs pavaduotojas Alvydas Pauliukevičius.
- Kadangi teismo ekspertą priima į darbą tik instituto direktorius, sunku suvokti, kodėl nebuvo atkreiptas dėmesys į archyve likusią Rimanto Petrausko asmens bylą, - stebėjosi profesorius Antanas Garmus. - Juk toje byloje aiškiai matosi, koks iš Petrausko "specialistas"! Jokiu būdu šio dekvalifikuoto eksperto nebuvo galima vėl priimti dirbti, nereikėjo daryti jokių nuolaidų! Juo labiau, kad jis teismo eksperto darbo buvo nedirbęs kelis metus, taigi apskritai daug ką primiršęs! Ką gi, jo paslaugų nebuvo atsisakyta, ir štai jau matome vaisius...
Prognozuoja padėtį tik blogėsiant
Profesorius Antanas Garmus su neslepiamu apmaudu paminėjo ir dar vieno teismo eksperto pavardę, kurios, pašnekovo įsitikinimu, irgi neturėtų būti teismo ekspertų sąrašuose. Tai panevėžietis Rimantas Arlickas. Su šiuo teismo ekspertu tuometinis instituto direktorius sakė irgi buvęs priverstas atsisveikinti dėl nuolatinių pareigūnų nusiskundimų.
- Per jį vos nesužlugo garsioji "Svainijos" byla, - prisiminė Antanas Garmus. - Šis ekspertas atliko visų keturių tąvakar sušaudytų panevėžiečių skrodimus, tačiau neaišku kodėl vis delsė pateikti prokurorams atliktų ekspertizių aktus. Neapsikentęs ėmiausi griežtų priemonių - už sistemingus darbo drausmės pažeidimus (kurie, beje, buvo užfiksuoti ir prieš mane dirbusio direktoriaus Aloyzo Laužiko, vadinasi, kartojosi metų metus), Rimantą Arlicką atleidau iš darbo.
Su tuo, anot profesoriaus Antano Garmaus, eksekspertas labai nenorėjo sutikti - kreipėsi į teismą. Net kelios teisminės instancijos pripažino, kad Rimantas Arlickas iš darbo atleistas pagrįstai... O štai po kelerių metų profesorių pribloškia žinia, kad ponas Arlickas vėl darbuojasi Panevėžio ekspertiniame skyriuje! Jį priėmęs instituto vadovas A. Pauliukevičius, kaip matyti, nekreipė dėmesio net į tai, kad R. Arlickas ne pats išėjo iš šio darbo, o buvo atleistas už pažeidimus!
Kokios išvados iš to seka? Anot profesoriaus Antano Garmaus, jei sugrįžta dirbti nekompetentingi darbuotojai, gero nelauk. Dabar iškilo į viešumą Klaipėdos skandalas, po kurio laiko kažkas panašaus esą gali nutikti ir kitoje Lietuvos vietoje, pavyzdžiui, Panevėžyje.
Kaip pakelti teismo eksperto prestižą`?
Ar galima manyti, kad klaipėdietis ekspertas paprasčiausiai suklydo, neapsižiūrėjo? Profesoriaus Antano Garmaus įsitikinimu, tai joks pasiteisinimas. Taip, girdi, jau prasidėjus puvimo procesams (beveik visi nužudytieji klaipėdiškiai, kaip žinia, buvo rasti ne iškart po mirties) yra daug sunkiau įvardinti tikrąją mirties priežastį, tačiau kilus bet kokiems neaiškumams ekspertas esą privalo klausti patarimo, kviestis į pagalbą skyriaus vadovą, kitus kolegas, viską iš naujo aiškintis, kruopščiai analizuoti! Galima ir instituto vadovų pasiteirauti, galbūt paprašyti skirti papildomą, komisijinę ekspertizę. Deja, profesoriaus turima informacija, to nebuvo padaryta.
- Štai dėl to aš ir laikausi kategoriškos nuomonės, kad toks ekspertas neturi dirbti Teisės medicinos institute, nes daro didžiulę gėdą visai sistemai, užtraukia nepasitikėjimą visais teismo ekspertais, - patikslino profesorius Antanas Garmus.
O kas būtų, jei, kaip nuogąstauja dabartinis instituto direktorius, daug prasižengusių teismo ekspertų būtų išvaikyti? Kas tuomet dirbtų - juk teismo eksperto profesija nėra iš maloniųjų ar itin gerai apmokamų!?
Profesoriaus A. Garmaus žodžiais, teismo ekspertų pastaraisiais metais iš tiesų labai trūksta, tačiau, kita vertus, jų vietų jokiu būdu negali užimti niekalas! O jei esą taip atsitinka, vadinasi, profesoriaus nuomone, gali kilti klausimas, kokie yra tokių priėmimų motyvai, gal tai gali būti susiję su abipusia nauda?
Institute trūksta tvarkos?
Profesoriaus nuomone, tokia betvarkė institute iškerojo dėl to, kad jo veiklai vadovauja "reikiamos kvalifikacijos" neturintis direktorius Alvydas Pauliukevičius.
- Aš jį, tuometinį šv. Jokūbo ligoninės neurochirurgą ir, neslėpsiu, savo draugą, 1999-aisiais metais priėmiau dirbti pavaduotoju mokslo ir mokymo reikalams, - prisiminė Antanas Garmus. - Maniau, sugebės... Išėjo taip, kad po poros metų jis užėmė mano vietą... Na, švelniai tariant, man sunku suvokti, kaip tokiam institutui gali vadovauti ne teisės medicinos specialistas...
Kol į instituto vadovo kėdę neatsisės patyręs šios srities specialistas (o tokių žmonių, girdi, yra ne vienas, profesorius į šias pareigas sakė nepretenduojąs), Antano Garmaus įsitikinimu, padėtis tik blogės. Kad tai ne tušti žodžiai ar subjektyvūs kadaise aukštas pareigas praradusio ir dėl to labai įsižeidusio mediko vertinimai, rodo tai, jog, "Akistatos" turima informacija, Vilniaus prokuratūroje šiuo metu yra atliekamas tyrimas dėl pažeidimų, rastų sostinės morge. Neoficialiais duomenimis, be kita ko, įtariama, kad minėtame skyriuje buvo piktnaudžiaujama paskiriant teismo ekspertizių atlikimo laiką (už tai, kad mirusiojo ekspertizė būtų atlikta greičiau, prašoma susimokėti; neaišku, ar tai teisybė, tačiau, sako, anksčiau už tokį darbo paspartinimą buvo užsiprašoma 400 litų, o JAV dolerio kursui ėmus kristi, suma išaugusi iki 500 litų).
Profesorius Antanas Garmus paminėjo ir daugiau, jo nuomone, Teismo medicinos instituto darbo bei vadovavimo klaidų ar aplaidumo faktų. Jo laikais, girdi, ekspertizių aktai pareigūnams būdavo pateikiami vėliausiai per mėnesį, o štai pastaruoju metu jos esą užtrunka daug ilgiau ("Akistata" žino atvejį, kai pareigūnai eksperto išvados nesulaukė tris mėnesius!). Antra. Institute atliekamų pakartotinių ekspertizių išvadų, anot profesoriaus, dabar tenka laukti apie pusę metų, o "jo laikais" tai esą užtrukdavę ne ilgiau kaip mėnesį ("nebent pasitaikydavo itin sudėtingas atvejis").
- Pavyzdžiui, vienoje man žinomoje byloje deontologinė ekspertizė buvo paskirta atlikti vasario mėnesį, o padaryta - lapkritį, - stebėjosi profesorius. - Čia ne darbas, o tik jo imitacija. Apsileidimas. Ir tegu man nepasakoja, kad trūksta lėšų - Vyriausybė instituto dabar tikrai neskriaudžia!"
Nepasitikėjimas teismo ekspertais didėja
Anot profesoriaus Antano Garmaus, žmonių nepasitikėjimas teismo ekspertų darbu auga. Štai pavyzdys: prieš keletą dienų sostinės kalėjimo ligoninės palatoje buvo rastas negyvas suimtasis, ukmergiškis Daumantas S., čion paguldytas dėl pašlijusios sveikatos. Per pirminę apžiūrą buvo nustatyta, kad vyriškis - nusižudęs (pasikoręs). Tačiau su tokiomis teismo eksperto išvadomis nenorėjo sutikti velionio artimieji. Jie kreipėsi patarimo į advokatą, vėliau - ir į profesorių Antaną Garmų. Pageidavo, kad privačia veikla užsiimantis patyręs teismo medicinos specialistas dalyvautų Daumanto S. skrodime, nes nepasitikėjo "valdišku" teismo ekspertu... Profesorius sutiko dalyvauti ekspertizėje tik gavęs oficialų ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno kvietimą.
Nepasitikėjimas teismo ekspertais, anot profesoriaus, ir toliau augs, jei "nebus išvytas" Remigijus Petrauskas, jei ir toliau darbuosis Rimantas Arlickas, kiti prisidirbę, tačiau direktoriaus Alvydo Pauliukevičiaus priimti darbuotojai... Ir vėl tenka grįžti prie ankstesnio klausimo - o kas tuomet dirbs, jei daug ekspertų bus atleisti? Profesorius sutinka, kad nuo seno jaučiamas teismo ekspertų trūkumas, tačiau, kita vertus, niekas esą nė piršto nepajudina, kad padėtis keistųsi į gerąją pusę. Antano Garmaus įsitikinimu, teismo ekspertus ruošiantys universitetai turi pasirūpinti, kaip pakelti smukusį tokio specialisto prestižą - kad į teisės mediciną kryptų kuo daugiau studentų akių. Ar gali, girdi, studentus sudominti paskaitas skaitantis "nupiepęs lektorius"?..
Kita vertus, anot profesoriaus, būtina reformuoti ir šios srities specialistų darbo apmokėjimą. Kur esą matyta, kad dešimt metų prasimokęs, didžiulę atsakomybę "nešantis" teismo ekspertas gali tikėtis uždirbti vos 1 000 litų! Tai puikiai žinodami, studentai esą ir netrokšta specializuotis teismo medicinos srityje.
Beje, anot profesoriaus, nors Teisės medicinos institutas ir gavo papildomą finansavimą, ekspertams atlyginimai nebuvo pakelti. Priešingai - kai kurie ekspertiniai skyriai esą buvo sujungti, taigi ekspertams darbo žymiai padaugėjo.
- Kai tokia padėtis, kai verčiamasi per galvą ar skubama iš vieno įvykio į kitą, žiūrėk, kas nors ir pražiopsoma, - svarstė profesorius.
O štai instituto administravimo aparatui, profesoriaus Antano Garmaus turima informacija, pinigų negailima, etatai, girdi, išpūsti...
Kaip atsisveikindamas pajuokavo profesorius, kuo "valdiški" teismo ekspertai blogiau dirba, tuo turėtų būti geriau jam, užsiimančiam privačia teismo medicinos praktika. Girdi, kreipsis dar daugiau klientų. "O jei rimtai, tokia padėtis turėtų būti kuo skubiau taisoma, - tvirtą nuomonę išsakė profesorius Antanas Garmus. - Būtina atstatyti darbo kontrolę, pasiekti, kad būtų griežtai laikomasi dviejų dalykų - kokybės ir savalaikiškumo. Priešingu atveju gėdingi ekspertų darbo broko faktai "išgarsins" dar ne vieną ekspertinį skyrių ir galutinai sužlugdys visuomenės pasitikėjimą teismo medicina..."
