Irena ZUBRICKIENĖ
Ką vaikas gali girdėti? Ar jis išmoks kalbėti? Ar mums teks mokytis gestų kalbos? Ar vaikas galės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą? Kaip su juo bendraus bendraamžiai? Apskritai - kokia ateitis laukia? Ką dar galima padaryti, kad vaikas geriau girdėtų? Kaip išmokyti kalbėti? - aibė tokių ir panašių klausimų kyla tėvams, išgirdusiems negailestingą medikų išvadą, kad vaiko klausa sutrikusi arba kad jis visiškai negirdi. Prieš kurį laiką tai patyrė ir marijampoliečiai sutuoktiniai Zita ir Ramūnas Abramikovai, auginantys penkerių metukų Kamilę.
Negirdi nuo gimimo
Kamilė, kaip neseniai nustatė Kauno medicinos universiteto (KMU) Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistai, negirdi nuo gimimo - audiologiškai kurčios abi ausytės. Mergaitės tėvams kol kas labai sunku tuo patikėti, nes nuolat Marijampolės medikams rodyta mažylė atrodė esanti sveika. Gimusi ji vystėsi kaip ir kiti jos amžiaus vaikai - buvo žvali ir guvi, linksma, kalbinama reaguodavo, guguodavo. Dabar belieka daryti išvadą, kad Kamilė savo tėvus gerai suprasdavo tik akimis.
Kai dukrelei buvo dveji metukai, tėvai pradėjo nerimauti, kad draugų vaikai, sulaukę tokio amžiaus, jau ne tik čiauška, bet ir skiemenis taria, o Kamilė - vis dar ne. Anot Zitos Abramikovienės, ją tarsi užliūliavo ir vienos medikės paguodžiantys žodžiai, kai Kamilei buvo jau pustrečių metukų, kad gyvenime būna visokių atvejų - esą ateis laikas ir mergytė prakalbės. Tėvai laukė, o tas laikas vis neatėjo ir neatėjo. Pagaliau, patys pradėję įtarti, kad dukrelė turi klausos sutrikimų, nuvežė mergaitę ištirti pas Kauno specialistus. Čia, atlikus audiogramą, buvo nustatyta, kad Kamilei - trečiojo laipsnio kurtumas. Vadinasi, jos klausa yra itin silpna, o ateityje laukia gyvenimas visiškoje tyloje. Kamilės tėvai labai norėjo išgirsti medikų atsakymą, kodėl jų dukterį ištikęs toks likimas, tačiau to atsakymo nėra iki šiol. Sutuoktiniai domėjosi, gal mergaitės liga paveldėta, tačiau net keliose savo giminių kartose neatsekė nė vieno atvejo, kad būtų turėję kurčią giminaitį. Labiausiai tikėtina, kad Kamilės kurtumas - gimdymo traumos pasekmė. Anot Zitos, ji gimdė Kaune. Tada, beje, nebuvo nustatyta jokių gimdymo traumų, jokių komplikacijų.
Klausos aparatai nepadeda
Kamilės tėvai negalėjo patikėti, kad dukrelė yra neįgali - visiškai kurčia. Galbūt todėl jie iškart nesiryžo operacijai, kurią rekomendavo medikai, vos nustatę negalią. Anot Zitos, dukrelė, rodės, visada girdėdavo muziką - pagal ją judėdavo, paliepta susitvarkyti žaisliukus, tuoj pat taip ir padarydavo, netgi atnešdavo ką nors paprašyta. Dabar moteris nusivylusi konstatuoja, kad abiejų supratingas bendravimas - tik stipraus motinos ir dukters ryšio, jausmo pasekmė. Sėkmingai susikalbėta (ir dabar taip) žvilgsniais, nevalingai lydimais gestų, be kurių bendraudami neapsieina ir visiškai sveiki žmonės - tai galva mosteli, tai pirštais ką nors suraito ar aiškiai parodo. Be to, anot Zitos, kurtumo negalią turinčių ligonių itin išlavėję kiti jutimai.
Kamilė lanko įvairias negalias turinčių vaikučių darželį Marijampolėje. Grupėje yra ir daugiau klausos sutrikimų turinčių mažylių, tačiau visiems jiems padeda bendrauti klausos aparatai. Kamilei, kiek jų beišbandyta, tokie aparatai - lyg tuščia vieta. Medikai paaiškino, kad vienintelė viltis - operacija.
Geriausias draugas - šuo
Zitai Abramikovienei, pačiai vis dar negalinčiai susitaikyti, kad dukrelė negali girdėti (todėl - ir kalbėti), skaudžiausia, jog ir pati mergaitė kasdien vis labiau pradeda suvokti savo negalią. Būna, kad ji bando kažką ištarti, labai norėtų paaiškinti, kai aplinkiniai nesupranta jos pagal gestus, tačiau visos pastangos tik pastangomis ir lieka. Tada Kamilė, tarsi praradusi visas viltis, akimirksniu viską baigia ir labai nusimena, netgi supyksta. Tokios scenos labai graudžios.
Iš šalies žiūrint Kamilė atrodo esanti visiškai sveika, nes dažniausiai būna labai linksma, mėgsta žaisti. Jos negalią išduoda tik mergaitės noras ką nors pasakyti. Be to, ji neatsiliepia šaukiama. Mama, kiekvieną dieną laukdama stebuklo, šaukia dukrelę vardu kiek galėdama, tačiau - veltui. Turbūt todėl Zitą ne kartą aplankęs sapnas, kuriame ji kuo gražiausiai kalbasi su Kamile, rodos, girdi mergaitės tariamus žodžius ir grožisi jos balseliu. Sapnuose moteris neretai būna laiminga. Ką sapnuoja Kamilė, niekas negali sužinoti.
Pastaruoju metu bene smagiausias Kamilės užsiėmimas - bendravimas su šuniuku. Apie tai, kad mergaitė labai mylėtų keturkojį, motina suprato lankydamasi su dukrele Kaune veikusioje šunų parodoje. Parvažiavus į namus ilgai nedilo patirti įspūdžiai - motina tai suprato iš Kamilės gestų. Tada buvo nuspręsta šuniuką įsigyti. Keturkojo draugo šeima ieškojo turguje ir labai apsidžiaugė, kai jį gavo dovanų, vos tik nusižiūrėto šuns pardavėjas išgirdo liūdną Kamilės istoriją. Dabar mergaitė nesiskiria su savo šuniuku - žaidžia, veda į lauką, namiškiams parodo, kada reikėtų duoti ėdalo. Anot Zitos, pats didžiausias džiaugsmas aplankė namus, kai Kamilė labai netikėtai pradėjo... amsėti - gražiai ištarti: "Au, au". Tai pirmieji aiškūs žodeliai jos gyvenime.
Viltis - brangi operacija
Yra tik vienas kelias, galintis išvesti mažąją Kamilę iš kurčiųjų šalies, - vadinamoji kochlearinė implantacija. Tik tada mergaitė pradėtų girdėti, o kartu išmoktų kalbėti. Tai labai svarbu iki mokyklinio amžiaus. Antraip Kamilės negalia trukdys jos vystymuisi, ugdymui - vaikystės pasaka sustos toje pačioje stadijoje.
Kaip teigia KMUK ausų ligų specialistai, sėkminga kochlearinės implantacijos operacija klausos negalią turintį ligonį išgelbsti visam gyvenimui. Po operacijos, reabilitacijos laikotarpiu, ligoniui į pagalbą ateina kvalifikuotas specialistas - surdopedagogas. Šis specialistas paprastai tampa ligonio draugu. Kasdieninis kantrus darbas vainikuojamas sėkme - iki operacijos nieko negirdėjęs ir negalėjęs kalbėti vaikas pamažu pradeda šnekėti, nes girdi jį supančią aplinką, studijuoja ir lengvai atkartoja garsus. Bendravimas su surdopedagogu paprastai prasideda dar prieš kochlearinę operaciją - tai paruošiamieji darbai.
Didžiausia problema pasiryžus minėtai operacijai - jos kaina: 55 990 litų. Dalis šios sumos kompensuojama, tačiau ligoniui lieka sumokėti taip pat ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Tokie pinigai Marijampolės ligoninėje dirbančiai Zitai ir pastaruoju metu dėl darbo turinčiam problemų Ramūnui - tik svajonė, didžiulė prabanga. Kai Zitos bendradarbiai sužinojo apie negailestingą Kamilės diagnozę, pirmieji suskubo padėti. Zita kreipėsi pagalbos ir į šalies valdžios atstovus - Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, Darbo partijos vadovą Viktorą Uspaskichą, kurių atsako sulaukė. Moteris dėkinga visiems, kurie jau padėjo. Jų dėka Kamilės operacijai surinkta apie 5 000 litų. Trūksta dar bene 15 000.
Tikisi gerų žmonių pagalbos
Zita neslėpė, kad jai, darbingai trijų vaikų motinai (yra dar du augesni vaikai), tikrai nelengva prašyti paramos, tačiau dėl neįgalios dukrelės, darželyje vadinamos meilute dėl mažylės linksmo būdo, ji pasiryžusi padaryti viską, ką gali. Moteris kreipėsi pagalbos per žiniasklaidą.
Norintiesiems ir galintiesiems padėti Kamilei išgirsti gyvenimo garsų muziką ir patirti kalbos dovanos džiaugsmą skelbiame asmeninę sąskaitą Kauno medicinos universiteto klinikose (sukauptos lėšos niekur kitur nepateks, jeigu bus nurodyta ligoniukės pavardė, vardas, gimimo data, namų adresas; tokiu pačiu principu renkamos lėšos ir kitų kurčių vaikučių planuojamoms operacijoms):
AB "Vilniaus bankas", banko kodas 70440, asmeninė sąskaita LT 937044060003369271, VĮ KMUK, įmonės kodas 135163499. Mokėjimo paskirtis: Kochlearinės implantacijos programa. Kamilė Abramikovaitė, gimusi 1999 metų lapkričio 8 dieną, gyvenanti Draugystės g. 21 - 53, Marijampolėje.
Nuotrauka iš asmeninio albumo:
- Kamilė labai norėtų būti išgirsta ir suprasta
