Apie kompensaciją sovietinėje armijoje sužalotiesiems arba toje armijoje žuvusių bei mirusių karių artimiesiems
Nuolatinis laikraščio skaitytojas Jonas Kazlauskas iš Kelmės rašo: "1986 metų vasario 19 dieną sovietinėje armijoje žuvo mano sūnus. 1995 metais su buvusia žmona perpus pasidalinome gautą kompensaciją. Norėčiau sužinoti, ar pirmą kartą išmokant kompensaciją - 120 MMA - buvo išmokėta visa priklausanti suma, ar tik tam tikra dalis? Kadangi šių metų sausio 1 dieną atnaujinus kompensacijų mokėjimą tam tikslui skirta 1,5 milijono litų, būtų įdomu išgirsti, kokiu principu bus perskaičiuota ši kompensacija? Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms" trečiajame straipsnyje numatyta, kad tėvams, sukakusiems pensijos amžių, nuspręsta mokėti 2 MGL dydžio priedą prie gaunamos senatvės pensijos. Penktajame šio įstatymo straipsnyje taip pat buvo numatyta išmokėti nukentėjusiųjų šeimoms 120 MMA dydžio vienkartinę kompensaciją. Taip pat ketvirtajame straipsnyje numatyta, jog tėvams skiriamas nemokamas gydymas ir medikamentai. Taigi norėčiau sužinoti, ar šios lengvatos galioja šiuo metu? Į pensiją išėjau 1998 metais".
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nukentėjusiųjų asmenų ir socialinės rizikos grupių skyriaus darbuotojai paaiškino, jog asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms kompensacijos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 metų liepos 22 d. - 1991 metų gruodžio 31 d.)" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų rugpjūčio 19 dienos nutarimo Nr. 1004 "Dėl vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos patvirtinimo" nuostatomis. LR Seimas, 1994 metais priimdamas įstatymą, nusprendė, kad vienkartinės kompensacijos sovietinėje armijoje sužalotiems asmenims, taip pat už žuvusiuosius (ar vėliau mirusius dėl ligų, susijusių su būtinąja karine tarnyba sovietinėje armijoje) būtų skiriamos tik vieną kartą. Be to, įstatymo 10 straipsnis deklaruoja, kad kompensacijos neindeksuojamos, o įstatyme nurodytiems asmenims neišmokėtos kompensacijos nepaveldimos. Tokiu būdu jeigu savivaldybė, vadovaudamasi įstatymu, 1995 - 1997 metų laikotarpiu asmeniui jau mokėjo kompensaciją (neatsižvelgiant, kokia kompensacijos suma buvo išmokėta), šiam asmeniui mirus, kompensacijos skirtumas mirusiojo šeimos nariams nemokamas. Įstatymo 3 ir 4 straipsniai neteko galios jau prieš 10 metų - nuo 1994 metų gruodžio 30 dienos, kadangi buvo priimti Valstybinių pensijų įstatymas ir Sveikatos draudimo įstatymas, reglamentuojantys atitinkamas sritis. Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas nustatyta tvarka turi teisę gauti asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (nuo 1945 07 22 iki 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, tėvai, sutuoktiniai ir vaikai.
