Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Teismas trims mėnesiams leido suimti šešiolikmetį Prienų gyventoją Raimondą J. Jis įtariamas Gerulių kaimo (Balbieriškio sen., Prienų r.) gyventojo Viktoro Marcinkevičiaus (85 m.) - rašytojo Juozo Marcinkevičiaus tėvo - nužudymu. Kol kas ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras paaiškino tik tiek, jog įtarimas suimtajam jau pareikštas, tačiau bandoma išsiaiškinti, ar šiame nusikaltime nedalyvavo ir daugiau asmenų. Esą vaikinas neslepia, jog buvo senuko namuose, tačiau nėra visiškai atviras ir nuoširdus, nelinkęs pripažinti savo kaltės. Prokurorui atrodo absurdiškas Raimondo J. teiginys, jog jis buvo užėjęs pas garbaus amžiaus kaimo gyventoją paprašyti, kad šis iškviestų policijos pareigūnus, kurie Raimondą parvežtų į namus... Beje, šiam Prienų jaunimo mokyklos moksleiviui iškeltos dvi baudžiamosios bylos Alytuje bei Prienuose, kuriose jis kaltinamas plėšimu ir vagyste.
Senuką rado kraujo klane
Vienišą, savo sodyboje gyvenusį V. Marcinkevičių aptiko kaimynas. Namo šeimininkas gulėjo virtuvėje, kraujo klane. Durys buvo atviros, daiktai išvartyti. Buvo pastebėti ir grumtynių pėdsakai. Manoma, jog maždaug prieš mėnesį iš ligoninių grįžęs vyriškis galėjo priešintis. Po keletos dienų pareigūnai sulaikė jau minėtą Raimondą J., kuris iki nusikaltimo viešėjo pas netoli senuko gyvenančią tetą Vilę Vitunskienę.
Išėjus cigarečių, prireikė degtukų
Ši jauna moteris pasakojo, jog trečiadienio popietę Raimondas su penkeriais metais vyresne drauge Inga atvyko pas ją į svečius (senukas, kaip įtariama, galėjo būti nužudytas penktadienio vakarą). Esą tarp jos ir sūnėno susiklostę gražūs santykiai - Raimondas ją vadindavęs tiesiog sese. Kaip tik tuo metu Vilė ir jos sugyventinis Artūras Tankevičius ruošėsi kulti javus. Žadėjo padėti ir Raimondas. Deja, tuo metu kaime rasti kombainininką buvo sunku - visi skubėjo nusikulti derlių. Taip prabėgo kelios dienos. Penktadienio rytą sūnėnas kartu su Vilės sugyventinio pusbroliu išėjo nusipirkti cigarečių. Namo grįžo apie 16 valandą jau gerokai išgėrę. Kartu parėjo ir netoliese gyvenantis kaimynas Juozas Staniulis. Juos, dar nespėjusius pasiekti namų, pasitiko Vilė ir Inga. Beje, su šia mergina Raimondas buvo pažįstamas nuo vasario. Jiedu jau buvo rimtai praėję kalbėti apie vestuves - iš pradžių žadėjo susituokti vasarą, tačiau vėliau nusprendė dar palaukti... Vilė matė, kaip sūnėnas užbėgo pas V. Marcinkevičių pasiskolinti degtukų. Senuko namuose užtruko vos minutę, kitą. Kadangi vyrai parėjo ne tuščiomis - parsinešė dvilitrinį butelį alaus, sėdo vaišintis. Namų šeimininkė matė, jog Raimondas gerokai išgėręs, todėl liepė jam eiti miegoti. Šis pyktelėjęs pasakė, jog važiuos namo. Vaikiną bandė sulaikyti jo draugė, tačiau netrukus grįžusi atgal pasakė, jog Raimondas jos nepaklausė. Vilė nutarė, jog sūnėnas grįš pats. Ji gerai žinojo Raimondo charakterį - vaikinukas buvo labai impulsyvus, greitai "užsidegantis", bet tuoj pat ir atlėgstantis, nusiraminantis. Net ir pastarojo močiutė Janina Mikušauskienė vėliau sakė, jog anūkas visą pyktį nukreipdavo į save - jis verčiau kumščiais daužydavo į sieną ar sau į galvą, nei smogdavo kitam...
Kaip Vilė sakė, taip ir atsitiko - maždaug po valandos Raimondas sugrįžo. Parsinešė keletą skutimosi putų ir kvepalų flakonų. Jo ranka buvo sužalota - tarsi perrėžta aštriu daiktu. Vaikinas buvo dar girtesnis nei anksčiau. Paklaustas, kur buvo ir iš kur gavo vyriškos kosmetikos, jis ėmė tvirtinti, jog leidžiantis nuo kalniuko jį pasišaukė senukas (V. Marcinkevičius), pasikvietė vidun, jiedu kartu išgėrė. Raimondas pasakojo matęs, jog šis vyriškis sumuštas, jo namuose išvartyti daiktai. Vilė ėmė spėlioti, kieno galėtų būti sūnėno parnešti daiktai. Jos sugyventinis Artūras (beje, nužudytasis buvo jo močiutės pusbrolis) pamatęs lenktinį peiliuką, jį atpažino ir suprato, jog visi šie daiktai - senuko... Nuvariusi sūnėną gulti, Vilė jo draugės paprašė nunešti tuos daiktus senukui. Esą grįžusi Inga pasakojo, kad virtuvėje ant grindų matė gulintį šeimininką. Jis kažką nerišliai kalbėjo. Artyn ji nėjo, nes manė, jog šis guli girtas. Tik paliko draugo parneštus daiktus ir parėjo atgal. Išaušus šeštadieniui Vilė, išlydėjo sūnėną ir jo draugę namo, į Prienus... Paskui sužinojo, jog jis įtariamas sunkiu nusikaltimu...
Močiutė netiki anūko kalte
- Jis negalėjo to padaryti, - kalbėjo nuo pat kūdikystės anūką auginusi Janina Mikušauskienė. - Raimondas galėdavo susipešti su bendraamžiais, draugais, bet yra ne kartą sakęs, jog niekad nepakels rankos prieš mergaites, moteris ir senus žmones... Jam esu ne kartą išsakiusi įvairių priekaištų ir net sudrožusi, tačiau anūkas nė sykio nėra man blogo žodžio ištaręs ar bandęs kaip nors kitaip įžeisti... Be to, po šio įvykio jis net nebandė slėptis - o juk žinodamas, kas už tai gresia, galėjo bėgti, slapstytis, net išlėkti į užsienį. Ten važiuoti dirbti jau seniai svajojo...
Vaikystė bei kūdikystė - ne rožėmis klotos
Į klausimą, kodėl Raimondas nelabai uoliai lankė mokyklą, praleidinėjo pamokas Jaunimo mokykloje, jo močiutė atsakė, jog jis visada norėjo užsidirbti pinigų, todėl mielai padirbėdavo statybose, dar kur nors. Matydamas, kaip sunkiai verčiasi močiutė, anūkas esą net prašęs išvežti jį į internatą, kad jo globėjai nebūtų taip sunku. Be to, ir pats norėjo gyventi savarankiškai - pastaruoju metu kartu su drauge Inga buvo įsikūręs močiutės name... Raimondas esą sakęs, jog kuomet užaugs, išvažiuos į užsienį ir pirmus uždirbtus pinigus atiduos močiutei, kad ši grąžintų skolą mirusio vyro pirmajai šeimai... Garbaus amžiaus moteris tai pasakojo neslėpdama ašarų...
Nei Raimondo vaikystė, nei paauglystė iš tiesų nebuvo rožėmis klotos. Jo motina Rita su tėvu oficialiai išsiskyrė tik maždaug prieš trejus metus, nors bendrai negyveno nuo tada, kai Raimondas tebuvo trejų metukų. J. Mikušauskienės teigimu, esą šią šeimą išardė anyta, į alkoholizmo liūną nuolat traukusi savo sūnų ir nuolat jį nuteikdavusi prieš žmoną. Vaikino močiutė tikino, jog dėl to jau nuo kūdikystės dažnai paimdavo Raimondą pas save - jį augino, maitino, prižiūrėjo. Dėl nenusisekusio gyvenimo dukra pradėjo išgėrinėti, ieškodavo pažinčių, norėdama sukurti šeimą. Ji buvo ištekėjusi antrą kartą - su vyru apsigyveno Alytuje, tačiau, po beveik keturių bendro gyvenimo metų, išsiskyrė. Vyras esą ją paliko nuogą basą... Kaune gyvenantis Raimondo tėvas savo sūnumi nesidomėjo, jo materialiai nerėmė.
Paklausus, kodėl vis dėlto Raimondas lyg ir pripažino mirtinai sumušęs senuką, tiek jo teta Vilė, tiek močiutė ėmė sutartinai tvirtinti, jog mušamas bet kokią kaltę gali prisiimti. Esą kuomet prie vedamo iš teismo sūnaus pribėgo jo motina, panorusi jį apkabinti, šis prašė stipriai nespausti, nes esą visą labai skauda. Moterys įtaria, jog Raimondo prisipažinimą pareigūnai išgavo smurtu. Kiek tiesos yra šioje versijoje - atsakyti sunku...
