Artėja vasara, dažnas pagalvojame apie poilsį gamtoje... Kad iš miško, pievos, parko ar net paplūdimio parsinešta erkė netaptų sunkių ligų - erkinio encefalito ar Laimo - priežastimi, reikėtų visais įmanomais būdais apsisaugoti.
Pasak Kauno klinikinės infekcinės ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų diagnostikos ir profilaktikos skyriaus vedėjos gydytojos infektologės Virginijos Mačionienės, erkių "pikas" prasideda balandį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Erkės aktyvios tol, kol oro temperatūra nenukrinta žemiau 7 laipsnių šilumos. Didžiausias erkių aktyvumas pastebimas vidurvasarį.
Nuo 1993 metų sergamumas erkių platinamomis ligomis smarkiai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, taip pat Vidurio Europos šalyse, Skandinavijoje. Tai siejama su šiltėjančiu klimatu - drėgnomis vasaromis ir šiltomis žiemomis, taip pat su erkių platinamų ligų diagnostikos pagerėjimu.
Daugiausia ligas platinančių erkių randama vidurio Lietuvos rajonuose - Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse.
Erkė yra ne vabzdys, o voragyvis. Siurbdama kraują, ji perneša mikroorganizmus, sukeliančius erkinį encefalitą, Laimo ligą, erlichijozę. Erkės mėgsta drėgnas vietoves, prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiuose lapuočių miškuose. Erkė paprastai ropinėja samanose, žolėse, o kai išalksta, užsikaria ant žolių stiebelių (maždaug į 10 centimetrų aukštį) ir pradeda tykoti aukos.
Erkė neturi akių, tačiau tai jai netrukdo "pastebėti" auką. Manoma, kad voragyvis turi ypač gerą uoslę, kurios dėka reaguoja į iškvepiamo oro anglies dvideginį ar šilumą, sklindančią nuo praeinančio ar šalia esančio gyvio, ir taip auką aptinka. Beje, erkės puola ne visus - tai, manoma, priklauso nuo to, kokio tipo prakaitą žmogus išskiria.
Erkės gyvenimas nėra ilgas - dveji treji metai. Per šį laikotarpį voragyvis išauga iki 3-4 milimetrų dydžio ir visą šį laiką turi maitintis krauju. Erkė kraują siurbia keletą dienų, kartais visą savaitę. Po to peržiemoja ir vystosi toliau.
Patekusi ant žmogaus kūno erkė nepuola siurbti kraujo - pasiieško tinkamos vietos. Erkės mėgsta įsisiurbti į švelnesnę, minkštesnę kūno odą - šlaunyse, pažastyse, paausiuose. Prieš pradėdama siurbti kraują erkė suvilgo žaizdą seilėmis. Seilėse esančios tam tikros medžiagos slopina skausmą, todėl įkandimas nėra skausmingas. Jei į kūną įsisiurbia erkės lerva ar nimfa (ankstyvesnės voragyvio vystymosi stadijos), dėl labai mažo dydžio jų beveik neįmanoma pastebėti.
Pastebėjus, kad į kūną įsisiurbusi erkė, ją reikėtų kuo skubiau ištraukti, nes per žaizdą į kraują įšvirkščiama ligas platinančių virusų. Nereikia erkę spaudyti ar tepti riebalais - tik pincetu sučiupti kaip galima arčiau galvos ir sukamuoju judesiu truktelėti į save. Po to žaizdelė apiplaunama vandeniu su muilu ar dezinfekuojančiu tirpalu. Jei apie žaizdą atsirado paraudimas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Pasak gydytojos Virginijos Mačionienės, asmuo, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, praėjus dviem trims savaitėms po įkandimo gali pradėti jausti panašius į gripo simptomus: skauda galvą, maudžia visą kūną, karščiuojama. Po kelių dienų ligonio savijauta pagerėja, tačiau netrukus ir vėl iš niekur nieko pakyla temperatūra. Tai rimtas signalas, kad esate užsikrėtę erkiniu encefalitu! Jei ir tuomet delsiama kreiptis į gydymo įstaigą, savijauta staiga prastėja: stipriai karščiuojama, kamuoja stiprūs galvos skausmai, svaigsta galva, krečia šaltis, kitaip sakant, erkinio encefalito virusas jau pasiekęs smegenų dangalus ir smegenis. Komplikacijų dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus, nusilpusį organizmo imunitetą turintiems ligoniams.
Gydytoja įspėja, jog pavėlavus skirti reikiamą gydymą, erkiniu encefalitu persirgęs ligonis gali visam gyvenimui likti invalidas. Yra pasitaikę net mirčių.
Vienintelė apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė - skiepai. Geriausia, kai pradedama skiepytis (pilnas vakcinacijos kursas - trys injekcijos) anksti pavasarį, tai yra kai erkės dar nėra aktyvios. Pirmosios dvi injekcijos suleidžiamos išlaikant vieno trijų mėnesių tarpą, trečioji - po vienerių metų. Tuomet trejus metus galėsite drąsiai iškylauti gamtoje. Po to kas trejus metus suleidžiama vakcinos dozė apsauginiam imunitetui palaikyti. Po vakcinos gali šiek tiek mausti dūrio vietą, pakilti kūno temperatūra, tačiau šie lengvi negalavimai greitai praeina. Jei erkė jau įkando, skiepytis patariama tik praėjus mėnesiui (per šį laiką paaiškėja, ar nesate užkrėstas kuria nors liga).
Kita, pasak gydytojos infektologės, labai pavojinga erkių platinama liga - Laimo liga (borelijozė). Šią ligą sukelia erkių virškinimo trakte esančios bakterijos (borelijos). Lietuvoje, įkandus erkei, Laimo liga kasmet suserga nuo 200 iki 1 500 gyventojų.
Laimo ligos būdingiausias simptomas - odos išbėrimas (migruojanti eritema), atsirandantis praėjus vienai keturioms savaitėms po įkandimo. Pažymėtina, jog bėrimas gali atsirasti ir ne toje vietoje, kur erkė įkando! Rausva dėmė (kraštai ryškesni, vidurys - šviesesnis) paprastai esti didesnė negu 3 centimetrų diametro ir plinta toliau. Aplink šią dėmę gali skaudėti.
Sunkesniais atvejais ligoniui gali pasireikšti nervų sistemos, sąnarių, širdies-kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai: jaučiamas nuovargis, galvos skausmas, pykina, krinta svoris, karščiuojama, skauda rankas, kojas, nugarą. Gali net paralyžiuoti veidą!
Laimo liga, jei diagnozuojama pirmojoje stadijoje, yra pagydoma (skiriama antibiotikų) ir praeina be jokių liekamųjų reiškinių. Kai ligą pradedama gydyti pavėluotai, galimos komplikacijos. Kartais ir po kelerių metų nuo užsikrėtimo borelijoze pakinta kūno odos spalva (ypač kojų ir rankų srityje) - ji tampa melsvai rausva, tarsi būtų nušalusi.
Persirgus Laimo liga imunitetas neįgyjamas. Deja, vakcinos nuo šios ligos kol kas nėra.
Pasak gydytojos Virginijos Mačionienės, nuo erkių galima užsikrėsti ir erlichijoze. Anksčiau buvo manoma, kad erlichijos bakterijomis gali užsikrėsti šunys, arkliai, galvijai ir avys, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad šios bakterijos ligą gali sukelti ir žmonėms.
Dažniausiai erlichijozės eiga nesudėtinga: šiek tiek pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, maudžia visą kūną. Po kelių dienų simptomai praeina, ligonis pasveiksta. Kartais erlichijozė gali sukelti stipresnių negalavimų - tuomet, atlikus reikiamus kraujo tyrimus ir ligą diagnozavus, skiriama antibiotikų. Vakcinos nuo erlichijozės taip pat nėra.
Profilaktika
Ruošdamiesi į gamtą apsirūpinkite tinkamais drabužiais. Jie turėtų būti ilgomis rankovėmis, o kelnių galai sukišti į kojinaites ar ilgus batus. Patartina dėvėti šviesius vienspalvius drabužius, kad erkę būtų galima kuo greičiau pastebėti, kol ji dar nespėjo įsisiurbti. Grįžę iš miško ar vietovės, kurioje gali būti erkių, rūpestingai apsižiūrėkite visą kūną. Aptikę erkę, kuo skubiau ją ištraukite.
Kad neužsikrėstumėte erkių platinamomis ligomis, prieš vartodami būtinai pasterizuokite (išvirinkite) ožkos ar karvės pieną.
Gydytoja V. Mačionienė pasiruošusi pacientams padėti. Tereikia iš anksto užsiregistruoti telefonu (8-37) 36 19 55. Darbo laikas - nuo pirmadienio iki penktadienio - 8-18 val., šeštadienį - 9-14 val. Ligoninės adresas - Kaunas, Baltijos g. 120.
