Remigijus RAINYS
Jurbarko rajone, medžioklės plotuose ties Pakarklio kaimu per incidentą tarp žemės savininko ir ten medžiojusių medžioklės būrelio "Dubysa" vyrų šūviu iš graižtvinio vienvamzdžio buvo sužeistas Kauno II ligoninės chirurgas Juozas Kutkevičius (40 m.). Medžiotoją sužeidęs pensininkas Ipolitas Žukauskas (64 m.) kitą dieną ikiteisminį tyrimą atliekantiems Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnams prisistatė pats. Įtariamasis žmogaus sužalojimu į policiją atgabeno abu legaliai laikomus savo šautuvus: vienvamzdį graižtvinį ir lygiavamzdį.
Apsėdo vagys
"Akistatos" korespondentui I. Žukauskas sakė, kad tą pavakare jis sūnui priklausančiu visureigiu "Niva", kuriuo naudojasi abu vyrai, pavežėjo Kaune, Vytauto Didžiojo jėgeriu batalione skyrininku tarnaujantį įpėdinį į medžioklę Raseinių rajone. Sutaręs, jog sugrįš apie 24 valandą, I. Žukauskas nuvažiavo į savo valdas, kurios nuo minimos medžioklės vietos yra maždaug už 5 kilometrų, Raseinių ir Jurbarko rajonų sandūroje. 36-erius metus vairuotoju autotransporto įmonėje išdirbęs Ipolitas dar 1992 metais buvo atsiėmęs beveik 70 hektarų žemės, kurios dalis apaugusi mišku. Šis miškas ir kėlė didžiausią rūpestį dėl sąnarių ligos ir aukšto kraujospūdžio II invalidumo grupę turinčiam vyriškiui, mat į jį įsisukę vagišiai nuolat nugvelbdavo kone pusę jo teisėtai, gavus visus leidimus, iškirstos bei paruoštos medienos. Kelis kartus Ipolitas buvo nutvėręs šiuose kraštuose gyvenusius miško vagis ir perdavęs juos policijai, tačiau su vietiniais gyventojais pyktis nesinorėjo, todėl incidentai baigdavosi šalims susitaikius. Vyriškis sakė, jog kartą jo miške šeimininkavę vyrai atlygino dalelę nuostolių ir liko gerais kaimynais. Tačiau, jei I. Žukauskas miško vagis užklupdavo vienas, tai šie neretai ne tik nepaklusdavo teisėtiems miško savininko reikalavimams, bet ir grasindavo jam susidorojimu. Per vieną tokį incidentą Ipolitas užklupo šešis į traktoriaus priekabą jo medieną kraunančius žaliukus, kurių vienas, paklaustas ar turi bent kokius tai daryti leidžiančius dokumentus, pakėlė kirvį ir tikindamas, kad tai jo dokumentai, pasiūlė savininkui dingti iš miško.
Nuo to laiko I. Žukauskas, eidamas į savo mišką visuomet nešiodavosi graižtavamzdį štucerį. Minimą pavakarę vyriškis paliko "Nivą" buvusioje motinos sodybvietėje, kurios vietą dabar žymi tik jo pusbrolio aviliai ir per miežių lauką patraukė į pamiškę, kurioje stovi jo paties pastatytas medžioklės bokštelis. Vyriškis sakė, kad iš šio bokštelio puikiai matosi ne tik sukrautos jo medienos rietuvės, bet ir iškirsta biržė, kurioje palikti taip vadinamieji "sėkliniai" medžiai. Dėl jų esą Ipolitas baiminosi labiausiai, mat vagims juos nupjovus, baudą aplinkosaugininkams būtų tekę mokėti pačiam pensininkui.
Lemtingas susitikimas
Per lauką šlubčiojantį ginkluotą vyrą pastebėjo netoliese medžioję "Dubysos" būrelio medžiotojai. Jų vadovas Juozas Kutkevičius iš karto spėjo, kad tai galintis būti I. Žukauskas, mat jį pažinojo dar nuo tada, kai šis medžiojo dar su chirurgo tėvu. Medžiotojų vadovas įtarė, kad pensininkas gali būti išsiruošęs į nelegalią medžioklę, nes turėjo duomenų, kad šiose vietose kažkas buvo radęs nušautą elnią ir matė klaidžiojantį sužeistą briedį. Todėl J. Kutkevičius paskambino Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresniajam inspektoriui Algiui Šašiui ir tarėsi su juo ką daryti. Inspektorius baudėsi atvažiuoti pats, bet Juozas pasakė, kad nueis su įtariamuoju brakonieriavimu pasikalbėti vienas.
Kai J. Kutkevičius priėjo prie bokštelio, iš kurio I. Žukauskas žvalgėsi per žiūronus, vyrai atpažino vienas kitą. Ipolitas teigė, jog atlaužė šautuvo vamzdį ir ėmė leistis žemyn, o Juozas vėliau tikino, kad jo ginklo mechanizmas buvo užblokuotas saugikliu, nes žemyn belipantį dvidešimt metų už save vyresnį vyrą būtų galėjęs nuginkluoti be jokio vargo. Pokalbis vyko gana taikiai ir savo įtarimus išdėstęs J. Kutkevičius pasiūlė paėjėti iki kitų medžiotojų, kurių tą vakarą miške buvo bene tuzinas, ir viską ramiai išsiaiškinti. Juozas tikino, kad jis neketinęs perduoti I. Žukausko aplinkos apsaugos darbuotojams ar reikalauti, kad būtų surašytas brakonieriavimo faktą užfiksuojantis protokolas, o tik norėjo, jog Ipolitas išklausytų kitų medžiotojų priekaištus ir jų akivaizdoje pasižadėtų ateityje nebrakonieriauti. I. Žukauskas pradžioje sutiko ir vyrai kalbėdamiesi tarpusavyje apie pusvalandį žingsniavo lauku. Jokiam medžiotojų būreliui nepriklausęs Ipolitas kelis kartus buvo kreipęsis į "Dubysos" vadovą, prašydamas licenzijos pamedžioti savo valdose, tačiau J. Kutkevičius sakė, kad nesutikęs todėl, jog pensininkas norėjo kone kasdien nušauti po žvėrį. Pasak Ipolito, priėjus jo žemių ribas, toliau eiti jis atsisakė, nes žinojo, kad su ne dėkle laikomu ginklu jis gali vaikštinėti tik savo valdose, o jas peržengęs formaliai taps brakonieriumi. Be to vyriškis bijojo, kad supykę medžiotojai gali jį sumušti, tad pasuko atgal.
Šūvis į žmogų ar į žemę?
Apie tolimesnius įvykius nuo šio momento abu incidento dalyviai pasakoja skirtingai ir nenoriai, tikindami, jog vengti bet kokių komentarų juos įpareigoja ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas. Vis tik I. Žukauskas prasitarė, jog chirurgas kelis kartus bandė iš jo atimti ginklą ir jis iššovė į žemę tik po to, kai J. Kutkevičius buvo atstatęs savo šautuvą į jį. Kulka atšoko rikošetu ir pataikė į kairįjį chirurgo žastą. J. Kutkevičius tikina, jog jo ginklo mechanizmas visą laiką buvo užblokuotas saugikliu ir jis nė nebandė atimti šautuvo iš I. Žukausko. J. Kutkevičius sakė, jog dar prieš šūvį paskambino drauge medžiojusiam bičiuliui ir paprašė jo pagalbos, pranešdamas, jog I. Žukauskas ketina jį nušauti. Pasak Juozo, nuo jo tolęs pensininkas staiga atsisuko kai tarp jų buvo kokie penki - septyni metrai ir pykštelėjo laikydamas savo graižtavamzdžio buožę po pažastimi. Ar jis šovė į jį, ar į kietai lietaus suplūktą kelelio žemę, chirurgas nesiima tvirtinti, tad šias aplinkybes teks aiškintis balistikos ekspertams.
Chirurgas sakė, jog sužeistas jis suklupo ant kelių ir pamatęs, jog iš kairiosios rankos plūsta kraujas, skubiai užkišo žaizdą dešiniosios rankos pirštu. Sužeistasis šaukėsi pagalbos. Jo šautuvas nukrito ant žemės. Pagaliau atsiliepė dar už kelių šimtų metrų buvęs bičiulis, kuris J. Kutkevičių surado gulintį ant žemės. Nelaimėlis buvo skubiai nugabentas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir operuotas. Tikimasi, jog operacija buvo sėkminga, tačiau ar pasveikęs chirurgas galės vėl taip pat valdyti tris kairiosios rankos pirštus ir nepraras galimybės toliau operuoti, paaiškės vėliau.
Bijojo susidorojimo
Tuo tarpu I. Žukauskas tikino, kad sužeistajam pagalbos nesuteikė todėl, kad šis po šūvio pabėgėjo kažkur tolyn, o jam nuo didelio susijaudinimo dėl incidento pakilo spaudimas, tad vyriškis gal penkiolika minučių negalėjo net pajudėti. Atsitokėjęs Ipolitas bandė prisiskambinti sūnui, tačiau šio mobilusis telefonas buvo "nusėdęs". Todėl pensininkas paskambino Kaune gyvenančiai dukrai ir paprašė jos atvažiuoti. Belaukiant dukters pensininkas girdėjo subėgusių medžiotojų šūksnius. Manydamas, kad J. Kutkevičiui jau teikiama pagalba jis neatsiliepė, bijodamas, kad perpykę medžiotojai su juo nesusidorotų. Atvažiavusi dukra dėl susijaudinimo sunegalavusį tėvą nuvežė į Kauną. Ryte I. Žukauskas pats paskambino į Jurbarko policiją ir pakalbėjęs su tyrėju nuvyko ten su abiem savo šautuvais. J. Kutkevičiaus šautuvas buvo surastas netoli įvykio vietos dar prieš išgabenant sužeistąjį į ligoninę.
Įtariamasis neteisėta medžiokle ir tyčiniu sunkiu sveikatos sutrikdymu į areštinę neuždarytas. Teisėsaugininkai atsižvelgė į tai, jog anksčiau neteistas pensininkas nesislapstė, pats atvyko į policiją ir atvežė ginklą, o be to turi pastovią gyvenamąją vietą. Pareiškimą policijai dėl supjaustytų automobilio "Niva" padangų, kurios buvo supjaustytos incidento dieną, parašė ir I. Žukausko sūnus. Gerokai anksčiau Ipolitas buvo pašalintas iš kito medžiotojų klubo, kurio nariu buvo ilgus metus. Oficialiai pašalinimas buvo formuluojamas "už destruktyvią veiklą", tačiau pensininkas teigė, jog naujiesiems klubo vadovams jis neįtiko tuo, kad reikalavo atlyginti nuostolius už medžiotojų džipais išvažinėtus savo ir kaimynų pasėlių laukus, protestavo prieš taisyklių neatitinkančias medžiokles, bei prieštaravo prieš pernelyg dideles pensininkų kišenei renkamas "tikslines įmokas". Tiesa, šis pašalinimas nei su medžiotojų būreliu "Dubysa", nei su jo vadovu J. Kutkevičiumi niekuo nesusijęs.
