Tėvynės sąjungos lyderis Seimo narys Andrius Kubilius pastebi Lietuvoje besiformuojančią moraliąją daugumą, kurią sudaro, anot jo, žmonės, nepatenkinti ne tik valdžios nesugebėjimu spręsti jų esmines problemas, bet ir visuomenės moraline būsena.
"Šeima ir bendruomenė šiandien šios valdžios yra užmiršta tema. Moralė ir teisingumas yra užmirštos temos. Todėl dauguma žmonių jaučia, kad jie nesusikalba su valdžia, nes valdžia nejaučia to, kas rūpi moraliajai daugumai. Susikalbėjimas vis mažėja ir vis silpnėja pilietinė sutartis tarp valdžios ir visuomenės", - pastebėjo pirmadienį spaudos konferencijoje A. Kubilius.
Todėl, jo nuomone, šiandien moraliajai daugumai Lietuvoje reikalinga nauja sąžininga valdžios sutartis su Lietuva. Tėvynės sąjungos lyderis teigia esąs pasiruošęs tokiai iniciatyvai telkti šalininkus ir rengti tokią sutartį. Pasak jo, tokioje sutartyje turėtų būtų aiškiai įsipareigota veikti taip, kad Lietuva būtų mylinti Tėvynė visiems, veikti taip, kad šeima ir bendruomenė tvirtėtų ir galėtų prisiimti atsakomybes, kurias iš jų šiandien yra atėmusi valdžia ir nesugeba tinkamai įvykdyti.
"Kiekvienas lietuvis turi jausti, kad nė vienas nėra užmirštas ir nė vienam nėra trukdoma. Tik su tokia sutartimi vėl atkursime tarpusavio pasitikėjimą", - mano A. Kubilius.
Per visus tris šios Vyriausybės valdymo metus jis sakė negirdėjęs, kad Premjeras Algirdas Brazauskas, besidžiaugiantis BVP augimu, būtų išsakęs susirūpinimą dėl to, kad per pastaruosius penkerius metus dvigubai, iki 20 tūkstančių, išaugo asocialių šeimų ir juose augančių vaikų skaičius, kuris dabar siekia jau 50 tūkstančių; arba dėl to, kad per paskutinius 10 metų vaikų gimusių ne šeimoje skaičius išaugo 5 kartus ir šiandien siekia jau beveik 30 nuošimčių, o šeimų, susietų santuokos saitais, sumažėjo dvigubai.
"Lietuvos BVP statistika yra graži, tuo tarpu moralinė statistika kelia didžiulį nerimą", - sakė A. Kubilius.
Tėvynės sąjungos lyderis teigia negirdėjęs Premjero susirūpinimo ir dėl to, kad pagal europinius tyrimus lietuviai yra mažiausiai bendruomeniški ir tik 20 proc. lietuvių dalyvauja kokioje nors bendruomeniškoje veikloje.
Pasak jo, moraliajai daugumai taip pat kelia didžiulį susirūpinimą, kad toliau nuo Vilniaus, provincijoje iki 30 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje patenka į ilgalaikius skurdo spąstus.
ELTA
