Labai gerbiau Algirdą Brazauską, visuomet už jį balsavau. Kai jis grįžo į politiką, tikėjausi: jei ir nepagerins mūsų, varganų pensininkų, gyvenimo, tai bent nepablogins. Deja, viskas vyksta priešingai. Viskas brangsta - net lietuviškas cukrus. Visko nevardinsiu, visiems viskas žinoma.
Per radiją išgirdau, kad premjeras A. Brazauskas yra "biednesnis" už mane ir jam skiriama bene 70 000 litų pašalpa jo rezidencijoje įkurti žiemos sodui. Esu pensininkė, gaunu 261 litą pensijos, turiu bedarbį sūnų, černobylietį, kurį už komunalinius įsiskolinimus teismas meta iš buto. Turiu dokumentą, išduotą 1996 metais, kuriame nurodyta, jog už tėvų turėtą žemę man bus sumokėta grynaisiais 1996 metų IV ketvirtį. Žemė yra žaliojoje zonoje. Man 82 metai. Perspektyva - laukti iki 2009 metų. A. Brazauskas už mane jaunesnis, 2009-ųjų nelaukia, dabar remontuoja savo prestižinį namą Turniškėse, mat ne už savo pinigus. O aš negaliu atgauti man priklausančių pinigų už žemę. Įdomu, kiek valstybė mokės delspinigių už praėjusį laiką?
P. S. Jei gaučiau ne pašalpą, o man priklausančius už žemę pinigus, mano černobyliečiui sūnui nereikėtų gyventi sąvartyne.
M. JOCIENĖ
