Kalbėdamas apie koaliciją su Darbo partija socialdemokratas Česlovas Juršėnas visiems gyrėsi: "Mes tuos naujuosius arba neprognozuojamus įstatom į tam tikrus rėmus". Taip sakydamas parlamentaras veteranas dar nežinojo, kad į rėmus reikia įstatyti ne tik svetimus, bet ir savus. Saviems gerą klizmą pastatė ne ponas Česlovas, bet pats partijos pirmininkas. "Nemačiau kitų, išskyrus socialdemokratus, kurie šitaip "varytų" ant savo partijos, - svaidė žaibus Algirdas Brazauskas, matyt, turėdamas galvoje Bronislovą Genzelį, Algimantą Salamakiną ir kitus išdrįsusius viešai kritikuoti vadus už koaliciją su darbiečiais. - Ar čia vadovybė bloga, ar mes einam į kokią tundrą... Partijai nereikia atskalūnų, jeigu kam nepatinka - yra kitų partijų".
Po tokių kalbų bandantieji kelti galvas iš karto suglaudė ausis. "Drąsuoliai", nepritarę oficialiai partijos pozicijai ir žadėję Seime steigti atskirą frakciją, smuko į krūmus. Frakcijos nebebus.
