Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ, Vytautas ŽUTAUTAS
Mūsų draugas Sesilis - budistas. Jis, kaip ir daugiau nei 60 procentų šrilankiečių, išpažįstančių budizmą, laikosi 5 dorovinės principų: nežudyti, nemeluoti, nevogti, nepaleistuvauti ir negirtuokliauti. Jis žino, kad mirtis - tai persikėlimas į naują gyvenimą. O to gyvenimo galutinis tikslas - pasiekti nirvaną, kurioje žmogus išsivaduos iš kančių. Kol tai bus, Sesilis neatsisako ir šio gyvenimo malonumų, tačiau prikalbinti jį nueiti pas laisvo elgesio mergaites nepavyko.
Ceilonietiška meilė
O ir tų mergaičių surasti Šri Lankoje nelengva. Sesilis žinojo, kad kažkuriame viešbutyje meilės ištroškusiuosius aptarnauja dvi rusaitės: Tania ir Tatjana. Jų adresą Sesilis ir siūlė. O paragauti rytietiškos meilės? Sesilis šypsojosi ir kraipė galvą: nepavyks. Vietinės mergaitės - ne kokios tailandietės ir iki vestuvių meilei nesiryžta. Ir tekėti gali ne už bet ko, o tik už jaunikio iš savo kastos. Žodžiu, jei gimei neturtingoje šeimoje, neturtingoje ir mirsi. Bandėme sužinoti istorijų, kai viską lemia meilė, bet nepavyko. Jei taip atsitiktų, jaunuosius pasmerktų ne tik visa giminė, bet ir visas kaimas, visas miestas. Gal sostinėje ir pavyktų pasislėpti, bet ir tai neilgam. Tokie "niekdariai" pasmerkti amžinam bėgimui. Sesilis, gatvėje pamatęs merginą, pagal sario nešiojimą iš karto pasakydavo, iš kurios ji kastos. O kartą užėjęs į kazino Sesilis nusišypsojęs užsiminė, kad čia gal ir būtų galima meilės surasti, ir parodė sėdinčias tris merginas ar moteris. Jos nežaidė, o sėdėjo persigandusiais veidais ir gal laukė, kas jas išloš. Tokios balzakiško amžiaus tamsaus gymio moterėlės turbūt iš pačios žemiausios kastos. Sako, nebūna negražių moterų, tik mažai degtinės. Tai, kad šios pasidarytų gražios, kažin ar litro užtektų. Po to Sesilis paaiškino, kad tai kaip geišos, jos tik pokalbiams, o į lovą vargu ar pavyktų įsitempti. Tas kazino priklauso kinams ir jie čia įsteigė tokias pareigybes. Beje, kazino - tai plastikiniai stalai, ant kurių nupiešti laukai, o vietoj rato krupjė turi kortų kaladę ir traukia reikiamus numerius. Lošiama kaip ir priklauso skurdžioj šaly: statoma po 10 rupijų (maždaug 10 JAV centų). Bet azartas - didžiulis.
Tiesa, Sesilis papasakojo ir apie savo vestuves. Su būsima žmona jis buvo sužadėtas prieš 20 metų. Ji laukė, kol jis baigė mokslus Maskvoje, o Sesiliui sugrįžus buvo iškeltos vestuvės. Jose dalyvavo apie 300 svečių (abiejų pusių giminės, kaimynai). Visa tai kainavo labai nedaug, nes vaišinama tik vaisiais, na, dar saldumynais. Šokama ir linksminamasi be degtinės. "Tai, - klausiu, - tikriausiai žolę rūkote?" Sesilis sako, kad ne, bet jis dirba valstybinėje firmoje ir turi sakyti taip, kaip liepia valstybė. O valstybė net ir turistus perspėja, kad už narkotikų vartojimą, laikymą ir platinimą gali nuteisti kalėjimu iki gyvos galvos arba net mirties bausme, bet apspangusiųjų sutikti teko. Galbūt vietinės žolės ar kokių lotoso lapų rūkymas nelaikomas narkotikų vartojimu?
Keturios žmonos? Normalu
Dar apie moteris. Tik kitokio tikėjimo - musulmones. Jų yra Šri Lankoje, bet dar daugiau - Maldyvuose, į kuriuos keliavome iš Šri Lankos. Ten moterų gatvėje sutikti nepavyks. Jos nedirba jokių samdomų darbų, o gyvena išlaikomos vyrų. Ir šeimoje jų yra ne po vieną, bet iki keturių. Mums atrodo, kad musulmonas vyras - tai kažkoks despotas, apie kurį šokinėja jo užguitos žmonos, pasiruošusios tenkinti bet kokį norą. Iš tikro yra visai ne taip. Tos keturios moterys atsirado ne iš pasileidimo, o dėl to, jog gyvenimas taip sutvarkytas, kad jaunų vyrų gerokai mažiau nei merginų. Ypač tai buvo tais laikais, kai buvo rašomas Koranas, kai vyrai nuolat kariavo. Vyras pirmą kartą tuokiasi tik sulaukęs pilnametystės. Jo žmona - truputį jaunesnė arba bendraamžė. Laikui bėgant namų ūkis didėja, atsiranda vaikų ir žmona jau nebesuspėja susitvarkyti. Labai dažnai ji pati paprašo, kad vyras parvestų antrą žmoną. Koranas leidžia turėti vienu metu keturias žmonas, bet šia taisykle naudojasi tik turtingieji, nes visas būtina vienodai aprūpinti ir vienodai pamylėti. "O jei bijote, kad būsite neteisingas, - sakoma Korane, - tai veskite vieną". Korane netgi nurodyta, kad jei vyras turi kelias žmonas, jis privalo su jomis iš eilės praleisti naktį ir kitą dieną. Eilė sudaroma bendru susitarimu ar burtais. Vyras savo seksualinius norus gali patenkinti tada, kai užsinori. Moteris irgi turi būti bent retkarčiais pamylima. Jei vyras per keturis mėnesius nė sykio nepamylės, moteris gali išsiskirti.
Nemanau, kad poligaminės šeimos blogiau už monogamines. Galbūt atvirkščiai. Pažiūrėkim, kas dedasi tuose vadinamuosiuose civilizuotuose kraštuose. Vaikai gimsta ir auga be tėvų, moterys su vyrais gyvena nesusituokusios, o susituokusios poros nuolat skiriasi ir vėl tuokiasi. Klesti prostitucija. Ar gali būti dar blogiau? O štai ten, kur poligamija, nėra prostitucijos, vaikai turi tėvus, išspręsta ir vienatvės problema.
Vaistažolių sodai
Grįžkime į Šri Lanką. Jau rašėme apie liaudies mediciną - ajurvedą. Sesilis nuvežė mus į šalia Kandi miesto esančius prieskonių sodus. Tai nedidelis Botanikos sodas, kurio tarnautojai vedžioja tave nuo medžio prie medžio, nuo krūmo prie krūmo ir ne tik apie juos pasakoja, bet ir duoda paragauti vaisių ar uogų, sulčių ar arbatos, čia pat, ant suolo, ir išmasažuoja (su aliejais, kurie spaudžiami ir šalia augančio medžio). Kai galva apsvaigsta nuo įvairių aromatų ir nuo pasakojimų, kad tie augalai išgydo vos ne visas ligas, tave nuveda į parduotuvę. O tada laikykis, nes norisi nusipirkti arbatos nuo pilvo skausmo; tepalo, gerinančio potenciją; skysčio nuo prakaitavimo ar knarkimo; sulčių, mažinančių apetitą, ir dar visokių gėrybių. Nepamatysi, kaip ištuštės piniginė, o kai parsiveši namo, nesusigaudysi tuose šrilankietiškuose užrašuose ir užuot pasigerinęs potenciją gali išgerti vidurius laisvinančiųjų. Tada vargu ar rūpės seksas, keiksi apgavikus, o iš tikrųjų būsi kaltas pats. Reikia viską susirašyti, neskubant susipakuoti, o tada grįžęs ir naudą pajusi.
Brangūs brangakmeniai
Važiuojant į Šri Lanką girdėjome, kad ten pigūs brangakmeniai, kad galima nusipirkti rubinų, safyrų, ametistų. Juvelyrinių dirbinių tikrai gausu, kaip ir įvairių dirbtuvėlių, tačiau gražūs ir originalūs dirbiniai nėra pigūs. Matėm, kaip tie akmenys kasami. Kaip viduramžiais. Į siauras 15-20 metrų šachtas leidžiasi pusnuogis šrilankietis. Ant kaklo iš vytelių nupintas sietas brangakmeniams sijoti. Šachtos dugne į visas keturias puses eina tuneliai. Pasišviečiama fakelais. Rasti brangakmeniai virve keliami į viršų. Šri Lankoje galima pamatyti retai kur kitur sutinkamų natūralių brangiųjų akmenų: mėlynąjį safyrą, žydrąją žvaigždę (safyro atmaina), žydrąjį mėnulio akmenį (beje, šalia Gale miesto - vienintelė pasaulyje šio akmens kasykla). Taigi brangakmenių žinovams ir mėgėjams yra ne tik kur akis paganyti, bet ir galima įsigyti visai neprastą papuošalą, kuris Europoje kainuoja gerokai brangiau.
Pagyti virš debesų
Dar viena vieta, kurią derėtų Šri Lankoje aplankyti, tai vadinamasis Pasaulio kraštas - skardis, staigiai pasibaigiantis virš 2 200 metrų gylio prarajos, visuomet pilnas debesų.
Pats švenčiausias kalnas Šri Lankoje - Adomo viršukalnė. Vieni sako, kad būtent šiuo kalnu į žemę nusileido iš rojaus išvaryti Adomas ir Ieva. Kiti šį kalną sieja su Buda ir Šiva, todėl prie jo nuolat pilna maldininkų. Kopimas į kalną didelio malonumo neteikia, nes reikia įveikti 7 kilometrus laiptelių, kuriais pasikeliama į 2 kilometrų aukštį. Mes taip aukštai nelipome, nes jau buvome girdėję pasakojimą, kokia tai "laimė". "Prasidėjo viskas labai linksmai, - pasakojo vidutinio amžiaus rusė. - Apie pusiaunaktį liovėsi liję ir mes pusę dviejų nakties pajudėjom aukštyn. Buvo apskaičiuota, kad užkopsime iki saulės patekėjimo. Naktis. Dega žibintai, kelias išpuoštas gėlių girliandomis, iš visų pusių aidi psichodelinė muzika, sklinda įvairūs kvapai. Kopdamas gali nusipirkti šerbeto, saldumynų, gaiviųjų gėrimų. Iš pradžių tai atrodė kaip malonus pasivaikščiojimas, bet kuo toliau, tuo darėsi sunkiau. Žliaugė prakaitas. Aimanuoti buvo nepatogu, nes šalia ėjo ir vietinės senutės, nėščios moterys su vaikais ant rankų, kopė vienakojai ir vienarankiai. Jie, pamatę tekančios saulės šešėlį, tikėjosi pagyti. Kuo aukštyn kopėm, tuo daugiau žmonių. Galų gale papuolėme į pėsčiųjų kamščius. Užspausti iš visų pusių vos judėjom į priekį nesibaigiančiais laipteliais, įrėmę nosis į kažkieno užpakalius. Trauktis nebuvo kur. Kai pasiekėm viršūnę, pakilo saulė, tačiau nei stebuklingųjų šešėlių, nei pirmųjų spindulių suspausti maldininkų taip ir neišvydom. O pavargome ir fiziškai, ir psichiškai. Juk daugelis kopiančiųjų - tai nepagydomi ligoniai, tad galima užsikrėsti kokia šiltine, hepatitu ar dizenterija. Kelias žemyn nė kiek ne lengvesnis, jei ne atvirkščiai. Patekėjusi saulė ėmė iš karto kepinti, visas kelias dvokė, nes tie maldininkai visus gamtinius reikalus atlikinėjo čia pat, krūmuose".
Kiek įspūdingesnis yra kopimas į Sigirijos rūmus. Ši virš debesų pastatyta tvirtovė įrašyta į pasaulio stebuklų sąrašą. Sigirijos rūmai ir pramogų parkai buvo viena įspūdingiausių ankstyvųjų viduramžių rezidencijų Azijoje. Visas kompleksas užima apie 40 hektarų ir pastatytas ant 200 metrų aukščio grynos uolos. Į tvirtovę (sigirija reiškia "liūto uola") kopiama laiptais pro liūto nasrus. Pasak legendos, karalius Kasapa nužudė savo tėvą ir bijodamas brolio keršto perkėlė rūmus į Sigiriją. Ta tvirtovė lyg himnas baimei, o kartu ir sudėtingas inžinerinis statinys. V amžiuje buvo pastatyti rūmai ir įruoštas vandentiekis. Žodžiu, sukurtas rojus žemėje.
