3972 5717

Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti valstybės tarnautojams rūpinčias teisės normas Vilnius, spalio 6 d. (ELTA). Konstitucinis Teismas trečiadienį viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą dėl valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Konstitucinis Teismas yra gavęs šešių teismų prašymus ištirti kai kurių įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų, kuriose reguliuojami santykiai, susiję su valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu, pensijomis, su valstybės tarnyba nesuderinama veikla, taip pat valstybės ir savivaldybės funkcijų atribojimu, atitiktį Konstitucijai. Tarp jų - ir Panevėžio apygardos administracinis teismo kreipimasis dėl Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų antrąjį pusmetį taisyklių atitikimo Konstitucijai. Kaip jau skelbta, laukdama šio nutarimo teisinio vertinimo, Vidaus reikalų sistemos pareigūnų profesinė sąjunga atidėjo spalio 5 d. planuotą bado akciją, kuria ketino protestuoti prieš pareigūnų atlyginimų indeksavimą nemokant viso numatyto atlyginimo. Kaip informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai, Seimui šio teismo posėdyje atstovavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jurgita Meškienė, Vyriausybei - Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Nerijus Rudaitis, pakeitęs Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento direktorių Dainių Žilinską. Vyriausybės atstovas N. Rudaitis, teikdamas paaiškinimus dėl ginčijamu Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu patvirtintų taisyklių, kuriomis buvo apribotas darbo užmokestis numatant galimybę neišmokėti valstybės tarnautojams visos apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos, teigė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, prilygindamas pareiginę algą valstybės tarnautojo darbo užmokesčiui, padarė metodologinę klaidą. Jo teigimu, tokį Vyriausybės sprendimą lėmė ir finansinės šalies galimybės, ypatinga situacija valstybėje. N. Rudaičio aiškinimu, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo abejonės paremtos paties teismo nuostata, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestis priklauso tik nuo jo pareiginės kategorijos. Tačiau Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad įstatyme įtvirtinta darbo užmokesčio sistema darbo užmokesčio dydį sieja ne tik su pareigine alga, bet ir su priedais bei priemokomis, kuriuos gali gauti kiekvienas valstybės tarnautojas, todėl darbo užmokestis nebūtinai turi būti vienodas visiems atitinkamas pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Pateikdama paaiškinimus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 18 d. prašymo, Seimo atstovė J. Meškienė nurodė, kad ginčijamos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos, uždraudusios valstybės tarnautojams dirbti kultūros darbuotojais, bendrojo lavinimo švietimo įstaigų pedagogais ar verstis medicinos praktika, buvo priimtos teikiant prioritetą viešajam, o ne asmeniniam interesui bei siekiant išvengti interesų konflikto. Jos nuomone, ginčijami teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Paaiškinimus raštu pateikė Seimo atstovai - Seimo narys Petras Papovas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Daiva Petrylaitė. P. Papovas teigė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga yra nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. O priedai ir priemokos gali būti diferencijuojami pagal darbo sąlygas, darbo apimtį ir kitus veiksnius. Pasak P. Papovo, šis diferencijavimas turi būti motyvuotas, t. y. jis gali būti nustatytas tik esant nurodytoms ypatingoms darbo sąlygoms, dirbant papildomą darbą ir pan. Seimo atstovo nuomone, ginčijamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų priemokas, neprieštarauja Konstitucijai. D. Petrylaitės aiškinimu, jeigu tas pats asmuo būtų savivaldybės atstovaujamosios institucijos nariu ir kartu eitų tos savivaldybės viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigas, tai jis galėtų priimti sprendimus, turinčius įtakos jo einamoms pareigoms bei jį paskyrusiems asmenims. Todėl, Seimo atstovės nuomone, šie įstatymuose įtvirtinti apribojimai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisėjai suinteresuoto asmens atstovų klausė, kodėl valstybės tarnautojams, kurie vertėsi medicinos praktika, buvo skirtas ilgesnis terminas nutraukti šią praktiką negu švietimo ar kultūros darbuotojams. Į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimą, ar gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai įstatymu nustatomas darbo užmokestis, tačiau tam nėra biudžete numatytų lėšų, N. Rudaitis atsakė, jog taisykles dėl darbo užmokesčio priėmė Vyriausybė, tačiau biudžeto įstatymą tvirtino Seimas. Be to, jo nuomone, tokiais atvejais atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti finansinį valstybės stabilumą. Vyriausybės atstovo nuomone, tokiu atveju, kai biudžete nėra numatyta lėšų darbo užmokesčiui, darbo užmokestis turėtų būti mažinamas racionaliai, nepažeidžiant asmenų konstitucinių teisių. Kam mažinti darbo užmokestį, kai biudžete nėra numatyta pinigų, pasak Vyriausybės atstovo, sprendžia įstaigos bei institucijos vadovas. N. Rudaičio nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas nepaneigia valstybės tarnautojo teisės į uždirbtą atlyginimą ir nepažeidžia konstitucinio saugumo reikalavimų, nes Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas tebuvo laikinas sprendimas. Konstitucinio Teismo teisėjai mokėti priemokas už darbą naktimis, poilsio ir švenčių dienomis yra valstybės institucijų pareiga ar teisė. N. Rudaičio teigimu, mokėti šias priemokas yra atitinkamų institucijų pareiga. Baigęs viešą bylos nagrinėjimą, Konstitucinis Teismas pradėjo rengti nutarimą. Apie tai, kada jis bus skelbiamas, Konstitucinis Teismas praneš iš anksto.