Vargo vaikai
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vos praskleidusi varganos trobelės "duris" - apdriskusį medžiaginį audeklą - išgirdau gailų vaiko verksmą. Prišokęs prie mamos, Donatėlis ją apkabino ir ėmė dar garsiau raudoti.
- Nebijok, šita teta tavęs neišsiveš, - nuramino vaiką mama...
Donatėlis - tai tas pats, galima sakyti, medikų iš numirusiųjų prikeltas penkiametis iš Jurbarko rajono Paskynų kaimo, kuris pernai gruodį neaiškiomis aplinkybėmis tėvų akivaizdoje įkrito į verdančio vandens katilą ir smarkiai apsiplikė. Dar baisiau tai, kad žiauriai apdegusio mažylio tėvai, užuot iškart puolę vaikui padėti, iškvietę medikus, dėl nenusakomo skausmo šoko ištiktą sūnų tik perrengė ir paguldė į lovytę...
- Manėm, kad vaikui nieko baisaus neatsitiko, - iki šiol tvirtina pagalbinę mokyklą baigusi Lina Žabarauskienė. - Aš suklykiau išsigandus - dėl to vaikas greičiausiai ir patyrė šoką...
Paskynų kaimo žmonės vienu balsu tvirtina, kad į medikus iškart nebuvo kreiptasi tik dėl vienintelės priežasties - ir motina, ir tėvas buvo "paėmę"...
O kai kitądien Lina Žabarauskienė vis dėlto teikėsi nukulniuoti į Šimkaičių ambulatoriją ir bendrosios praktikos gydytojos Laimos Balseraitienės pasiteirauti, ką daryti, kokiu tepalu tepti, mat vaikas nusiplikęs, ši iškart sumojo, kad šeimą ištikusi didelė bėda, ir suskubo nuvykti į vietą ligoniuko apžiūrėti. Gydytoja iki šiol prisimena, kaip tragiškai atrodė Donatėlis... Gilios komos ištiktą vaiką greitoji tuoj pat išgabeno į rajono ligoninę, iš čia su sirenomis - į Kauną, o abu tėvai pasiliko namuose, Paskynuose. "Tai kodėl niekas nepasakė, kad ir man reikėjo važiuot kartu?" - rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovei Laimai Gardauskienei vėliau nustebusi paklausė Lina Žabarauskienė...
Medikai padarė stebuklą
Pagal būklę vaikas turėjo nulinį šansą išgyventi... Jis buvo nusideginęs daugiau nei 50 procentų kūnelio, nudegimai - gilūs ir, kaip minėta, medikų pagalbos sulaukta stipriai pavėlavus - tik praėjus daugiau nei pusei paros po nelaimės! Ačiū stebuklingoms medikų rankoms - Donatėlis ne tik išgyveno, bet jau ir gali lakstyti! Tiesa, berniuko dar laukia ne viena operacija, odos šlifavimo procedūros, tačiau kadaise buvęs didžiulis pavojus gyvybei jau seniai praeity...
Donatas į namus sugrįžo balandžio mėnesį. Ypatingai sunkus ligoniukas ilgai buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos, po to - Nudegimų skyriuje. Donatėliui buvo atliktos 6 odos persodinimo operacijos, oda buvo imama net nuo galvytės, mat kitur nebuvo sveikos vietos... Klinikų palatoje sausio 19-ąją Donatui sukako penkeri metukai, gimtadienio proga jis gavo visą kalną dovanų! Sveikino ne tik medicinos personalas, bet ir visiškai nepažįstami žmonės, vaikai... Nors Donatas dar nemoka nei skaityti, nei rašyti, gavo šūsnis laiškų iš visos Lietuvos. Rašė kiek vyrėlesni vaikai - linkėjo daug daug sveikatos ir stiprybės, siuntė dovanėles...
Po ilgo gydymo klinikose Donatas pateko į reabilitologų globą. Sanatorijoje vaikas išimties tvarka vietoj vieno nemokamo buvo gydomas tris kursus - kol ant kūnelio neliko nė vienos neužgijusios žaizdos... Tačiau tėvams, sako, tai ne itin patiko - juk reikėjo važinėti į Kauną sūnų lankyti, o kelionė gi tokia brangi...
Beje, sanatorijoje Donatėliui už dyką parūpino specialų spandeksinį kostiumą (jį vaikas dėvi iki šiol, šio kostiumo dėka lyginasi randai), įdėjo medikamentų... Kai Donatas sugrįžo į namus, jam labai reikalingų brangių vaistukų padovanojo Šimkaičių ambulatorija, vėliau jų nupirko seniūnija... Žinoma, visąlaik kiti nešelps - reikia ir tėvams pasirūpinti vaiku. Tačiau Donato tėvai Lina ir Zigmas Žabarauskai (beje, Zigmas - ne Linos vyras, o... buvusio vyro brolis) nelinkę už vaikus gaunamos pašalpos leisti Donato vaistukams - tikisi sulaukti materialinės pagalbos iš šalies...
- Teta, mamytė neturi "zelionkos", - pamatęs, kad žurnalistė tikrai nesiruošia jo pagrobti, galiausiai įsidrąsino ir pats Donatėlis. - O man reikia galvoj žaizdelę patept... Teta, ar man galima gerti vitaminus?
- Kodėl gi ne!
- O mamytė jų man neduoda! - sunerimo Donatėlis.
Šalimais mindžikavusi motina tik rankomis pamosavo - iš kur, girdi, paimti pinigų!? Va jei kas paaukotų...
Ne, Lina Žabarauskienė neneigė po vaiką ištikusios baisios nelaimės gavusi ir daug drabužių, ir patalynės, ir maisto produktų, ir buities reikmenų. Tačiau, girdi, maistas jau suvalgytas, rūbai irgi ne amžini...
Be to, pasak motinos, iš ligoninės Donatas grįžo išlepęs - ne bet ką valgo! Reikia dešros, jogurto... Gal anksčiau vaikas to ir paprašė, bet dabar... nelabai norisi tikėti... Antai Donatas korespondentei pasigyrė anądien valgęs sriubytės!
- Priskynėm dilgėlių ir išsivirėm, - pribloškė vaiko atvirumas...
Donatėlį labiausiai užjaučia... broliukas ir sesutė
Graudu ir liūdna buvo iš šalies stebėti Žabarauskų vaikus... Mama kaip mama, o štai septynerių rudenį sulauksiantis Vytautas tik ir žiūri, kad sveikstantis Donatėlis kur neužsigautų, nesusižalotų.
- Donatėli, atsargiai, - net surinka Vytautas, pamatęs, kaip Donatas dėl įkyraus niežėjimo pradeda tempti nuo rankytės tvarstį...
- Eikš, sėsk šalia manęs, - vos apglėbdamas Vytautas broliuką atsargiai apkabina ir pasisodina ant kelių...
Nuo Donatėlio akių nenuleidžia ir trejų metukų Valentina. Kai daug iškentėjęs brolis vėl pradeda raudoti, mergytė tuojau pat pagauna kambaryje lakstantį šuniuką. Girdi, imk, pažaisk...
Ko Donatėlis vėl graudinasi? Vaikas liūdnai prasitaria, kad mamytė (ne mama - mamytė!) jo neleidžianti į lauką, o ten, kaip matyti pro langą, taip gražu - ir gėlytės žydi, ir ožkelė ganosi...
- Na jau eik, eik, - susigėsta motina ir paieško sūnui švaresnių rūbelių...
Lauke Donatėlis tiesiog atgyja! Striksi, šokinėja, ima gaudyti šuniuką, pasislepia už serbentų krūmo, priklumpa ir uosto plačiai prasiskleidusį pienės žiedelį...
Paskui Donatėlis su Valentina užsiropščia ant karučių ir vyriausiasis, šešiametis Vytautas, kieme ima sukti ratus. Mažesniuosius vežioja tol, kol gilioje duobėje įstringa karučio ratas...
- Teta, o man galima ant sūpynių? - nušokęs nuo karučio, jau visai drąsiai sukrykščia Donatėlis.
Tėtis neprieštarauja... Ant aptrešusios medinės sėdynėlės atsisėda Donatėlis, netrukus prie sūpynių atbėga ir vyresnysis broliukas. Donatėlis iškart pasislenka - sėsk, Vytautėli, šalia...
Broliukus tėvas įsupa... Staiga triokšt, pokšt - ir prastai prie medžio pritvirtintas skersinis lekia žemėn. Nemenkas rąstas Vytautėliui trenkia tiesiai į kaktytę, kitu galu - Donatėliui į šoną... Čia pat stovėjusi mažoji Valentina ima pūsti bei trinti rankytę... Kad nors kuris būtų pravirkęs, sudejavęs - tylūs tylutėliai, tarsi nieko nebūtų atsitikę... Korespondentės akyse Vytauto kaktoje iškyla nemažas gumbas... Reikėtų uždėti šaltą daiktą - pasiūlau.
- Ai, nieko čia tokio... - tėvo balse - jokio sumišimo. - Mano vaikai kantrūs...
Žvilgterėjusi į žurnalistę, motina sunerimsta:
- Seniai sakiau, kad sūpynes sutvirtintum...
Zigmas pritariamai linkteli galva...
- Oi, kiek mums nervų kainavo ta nelaimė, - iškart suskumba nukreipti dėmesį nuo sulūžusių sūpynių Lina Žabarauskienė. - O jei dar būtų vaikus atėmę, kad atseit blogai prižiūrėjome, viskas, liktų tik pasikarti...
Vaikų neatėmė. Kaip sakė rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė, nors Žabarauskų šeima - ir labai probleminė, dar ne pati blogiausia rajone. O štai neseniai rajono teisme išnagrinėta baudžiamoji byla ir abu Žabarauskai už vaiko palikimą gyvybei pavojingoje padėtyje nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant. Žabarauskai iki šiol nesuvokia, už ką buvo teisiami...
- Taigi nemanėm, kad vaikas taip stipriai nusiplikė, - pasikartoja Lina Žabarauskienė.
Šeima - išskirtinė
Apie keistą porelę - Liną Žabarauskienę ir jos buvusio vyro brolį Zigmą Žabarauską - Šimkaičių seniūnijoje sklando įvairių kalbų. Suėję draugėn, valstybei globoti jiedu paliko visą krūvą vaikų iš pirmųjų santuokų: Zigmas - "atrodo, šešetą", Lina - penketą (vienas, tiesa, pasimirė). Zigmo vaikai šiuo metu globojami agentūroje "SOS vaikai" Vilniuje, o Linos vyresniaisiais rūpinasi Raseinių rajone, Gapšiuose, veikiantys šeimyniniai globos namai. Ar šiuos vaikelius motina aplanko?
- Ai, buvau užpernai... vienąkart... - Linos balse - nė kruopelytės jaudulio.
Nesunku suprasti - šie vaikeliai motinai tiek terūpi...
Ne geresnis ir Zigmas - savo vyresniųjų jis jau nebeatpažintų... Užtat su Lina auginamus tvirtina labai mylįs, niekam nė už ką neatiduosiąs...
- Kaip atiduos - po to neteks pašalpos! - seniai viską kiaurai permatęs Šimkaičių seniūnijos socialinis darbuotojas Egidijus Petryla. - Tie, kurie pamesti likimo valiai, jau dideli, už tokius pašalpos neskiriamos...
O, ant Egidijaus Žabarauskai labai supykę... Šis, girdi, esąs visai nesupratingas - užuot išmokėjęs grynais pinigais, pašalpas už vaikus dalina kruopomis, miltais, makaronais! Akivaizdus teisių pažeidimas!
Egidijaus žodžiais, kitos išeities, deja, nėra. Nes, girdi, seniai aišku, kuo pavirstų į tokių piliečių rankas patekę grynieji pinigai. Jei ne patys prapiltų, tai aplink besitrainiojantys "latrai" svaigalams išviliotų... Toks, girdi, Žabarauskų supratimas...
Beje, niekur nedirbančiai Linai Žabarauskienei pinigėlių kas mėnesį priskaičiuojama ne tiek ir mažai - per 300 litų (išimties tvarka, sunegalavus Donatėliui, rajono meras skyrė papildomas socialines išmokas). Kitaip sakant, net kiek daugiau, nei už mėnesio darbą gauna Šimkaičių ambulatorijos medicinos seselė...
- Kokie čia pinigai! - vis tiek nepatenkinta Lina Žabarauskienė. - Kaip su tiek išgyvent šešiems žmonėms, kai namie - toks sunkus ligonis!
Žinoma, sunku. Tačiau tikrai būtų lengviau, jei Lina su vyru susikastų daržiuką, jei pavasarį pasodintas bulves nepamirštų išravėti ir apkaupti, jei už surinktą ir parduotą metalą Zigmas pirktų ne alų, cigaretes ir brangią dešrą...
Kita vertus, vyriausioji, aštuonmetė Jolanta, gyvena ir mokosi Smalininkuose, internatinėje mokykloje. Vadinasi, jos išlaikyti nereikia - pilnai viskuo aprūpina valstybė. Kad nereikėtų leisti pinigus ir būsimam pirmaklasiui Vytautui, motina ir šį pareiškė atiduosianti mokytis į Smalininkų pagalbinę... Nors vaikas, atrodo, ir sumanus, ir protingas... Tam, beje, prieštarauja medikai - vaikas, girdi, turi pradėti lankyti bendrojo lavinimo mokyklą ir tik paaiškėjus, kad nesugeba mokytis, būti pervestas į pagalbinę! Tačiau to "nežino" minėto internato vadovybė. Internato darbuotojai, sako, tik ir laksto po kaimus rankiodami probleminių šeimų vaikus... Mat neliks internate mokinių - jį prisieis uždaryti!
O Žabarauskai tuo visai patenkinti! Mažiau problemų ir išlaidų! Tai kas, kad vaikas pagalbinėje bus sugniuždytas galutinai! Tinginiaujantiems tėvams terūpi, kodėl "tokios menkos" valstybės pašalpos, kodėl seniūnija neatveža malkų, kodėl Donatui neskyrė invalidumo...
- Va jei veidą būtų nusiplikęs - tada būt davę, - nesuprasi, džiaugdamasi ar liūdėdama, prasitarė Lina Žabarauskienė.
Gaila vaikų...
