Kai ugniagesiai miega - valstybė turtėja
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Sekmadienį ugniagesiai pažymės savo profesinę šventę - Švento Florijono dieną. Deja, šventės akimirkos visuomet būna labai trumpos, po jų vėl laukia sunkus kasdieninis darbas. Priešingai nei filmuose, kurie sutraukia daug gerbėjų, romantikos čia mažai. Šalyje kylantys gaisrai ne tik padaro didelių nuostolių. Skaudžiausia, kad juose neišvengiama žmonių aukų. Pernai gaisruose žuvo 236 žmonės, o vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius ugnis jau pasiglemžė 83 gyvybes. Prieš šventes lankėmės Panevėžio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.
Pavasarinės ugnies pašvaistės
Šios tarnybos viršininkas V. Grigaliūnas tikina, jog šiuo metu kartais per parą tenka keliasdešimt kartų vykti gesinti deginamą sausą žolę. Nuo jos liepsnos persimeta į mišką, durpynus, padaro daug žalos gamtai. Ugniagesiams pikta, kad mūsų gyventojai tokie nepaklusnūs ir nebando suvokti gana liūdnų tokių gaisrų padarinių, nors apie tai dažnai kalbama ir su kaimo bendruomene, ir su miestiečiais, vyksta susitikimai su moksleiviais...
Gavę pranešimą apie gaisrą, gelbėtojai susiruošia per vieną minutę. Tolesnė jų operacijos sėkmė priklauso nuo to, kokioje vietoje karaliauja raudonasis gaidys, kada apie tai pranešta ir t. t. Labai dažnai gaisrininkams tenka sulaukti žmonių priekaištų - jiems vis atrodo, kad šie pernelyg ilgai važiavo, atvyko tuščiomis cisternomis. Deja, taip nebūna. Laukiančiajam laikas visuomet slenka lėčiau, na, o žmonėms sunku suvokti, jog vienoje gaisrininkų autocisternoje telpa 3 kubiniai metai vandens, kuris, intensyviai gesinant gaisrą, gali būti išlietas per 3-4 minutes...
Gelbėjimo darbai - ne patys maloniausi
Gaisrai yra tiktai maždaug pusė visos ugniagesių veiklos. Be kovos su Ugnimi, jiems tenka gelbėti žmones, pakliuvusius į sudėtingas gyvenimo situacijas. Ne visada pagalba būna sėkminga, kartais padėti prašoma per vėlai. V. Grigaliūno teigimu, jo vyrams tenka iš medžių iškelti ten užsiropštusius ir negalinčius nulipti kelias paras kniaukiančius kačiukus, iš šulinių traukti įkritusius šunis, arklius, kitus gyvūnus, o kartais netgi gaudyti... kanarėles. Į gelbėtojus žmonės labai dažnai kreipiasi prašydami padėti patekti į butą. Štai vyriškis išnešė šiukšles, netyčia užsitrenkė durys, o viduje liko ne tik raktai, bet ir įjungta viryklė ar mažametis vaikas. Pats savininkas durų laužti nenori, todėl skambina gelbėtojams. Labai nemalonūs pranešimai, kuomet gelbėtojų prašoma patekti į patalpas, kurių šeimininko kaimynai nematė kelias dienas. Gerai, kai pro langą ar balkoną vidun patekę gelbėtojai randa ligos patale gulintį išsekusį, tačiau dar gyvą žmogų, tačiau nereti atvejai, kai pagalba jau būna pavėluota. Narų specializacijos gelbėtojams taip pat tenka patirti nemalonių pojūčių. Visi pripažins, jog viduržiemį lįsti į vandenį arba po ledu ieškoti skenduolio - ne pats maloniausias užsiėmimas, o ką kalbėti apie tuos atvejus, kai vasarą gelbėtojui tenka kelias dienas murkdytis vandenyje kartu su beirstančiu kūnu...
Daugelyje autoavarijų taip pat neapsieinama be gelbėtojų pagalbos. V. Grigaliūnas patikino, jog šios tarnybos vyrai gali be gailesčio karpyti net ir brangiausius automobilius, jei mato, kad gali padėti į metalinius gniaužtus pakliuvusiems dar gyviems nukentėjėliams, tačiau daug sunkiau rankioti kūno dalis ar žiauriai sudarkytus palaikus.
Kas dėkoja, kas keikia
Ar gelbėtojai sulaukia padėkų? V. Grigaliūnas prisiminė atvejį, kuomet vienas vyriškis kreipėsi pagalbos - paprašė ištraukti po garažo pamatais įstrigusį jo medžioklinį šuniuką. Gelbėtojai kasė urvus, gyvūnėlį ištraukė. Jo šeimininkas buvo labai laimingas, be galo dėkingas gelbėtojams - siuntė jiems padėkos atvirukus, rašė į spaudą. Deja, ne visi žmonės dėkingi. V. Grigaliūnas pateikė ir kitą pavyzdį, jo širdyje palikusį nuoskaudų. Vieno namo gyventojas būdamas girtas užmigo, ant dujinės viryklės palikęs verdantį puodą. Išbėgęs viralas užgesino ugnį, į butą ėmė plūsti dujos. Pajutę jų kvapą, kaimynai iškvietė dujų avarinę tarnybą, policininkus, o šie - PGT gelbėtojus. Pastarieji, išlaužę duris, pateko vidun, užsuko dujų čiaupą, išvėdino kambarius, alkoholiu ir dujomis apsinuodijusį šeimininką perdavė medikų brigadai. Deja, po kelių dienų grįžęs iš ligoninės šis žmogus kreipėsi į policiją ir pranešė, jog gelbėtojai pavogė jo mikrobangų krosnelę. Šis kaltinimas buvo ištirtas ir nepasitvirtino. PGT vyrams buvo skaudu: išgelbėjo žmogui gyvybę, užkirto kelią sprogimui ar gaisrui, o susilaukė skaudžių kaltinimų...
Nusvilę plaukai ir blakstienos
Begelbėdami kitus, kartais nukenčia ir patys gelbėtojai. Panevėžio 1-osios PGT viršininko pavaduotojas kapitonas Virginijus Greičius su šypsena pripažįsta, jog dažnai ugniagesiai vaikšto nusvilusiais antakiais ir plaukais. Visai neseniai vienas kolega begesindamas gaisrą miške susilaužė koją. Kol kas Panevėžio apskrityje gelbėtojų mirčių išvengta, jeigu neskaičiuosime per 1989 metais Jonavos "Azoto" gamykloje kilusį gaisrą žuvusio gaisrininko. Beje, nemažai pastangų iš panevėžiečių pareikalavo pernykštę spalio 3-iąją "Ekrano" gamykloje įsiplieskęs gaisras. Net 8 valandas be perstojo su ugnimi kovojo 80 ugniagesių - čia dirbo ne tik visi Panevėžio apskrities, bet ir respublikos gaisrininkai. Šis gaisras pripažintas kaip didžiausias draudiminis įvykis Rytų Europoje.
Pusryčių pabaiga - po pusės paros
Gelbėtojų budėjimo laikas - 24 valandos, tačiau jeigu nereikia skubėti į gaisrus ar teikti kitokią pagalbą, vyrai nesėdi ir nesnaudžia. Paprastai iki pietų vyksta teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, vėliau prižiūrima technika, tvarkoma aplinka.
Vis dėlto labai maloniai skamba liaudies posakis: "Kai ugniagesiai miega - valstybė turtėja". O kada gali gaisrininkai miegoti? Tik tuomet, kai nėra nelaimių. Taigi Švento Florijono dieną visiems Lietuvos gelbėtojams to ir norisi palinkėti - kuo daugiau miego...
