REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
21
A. Štukytė ir V. Mockevičiūtė atskleidė, kas jas pykdo būnant scenoje (L. Kondtratės nuotr.) (nuotr. Organizatorių)

„Aktoriui spektakliai – kaip vaikai. Ir, žinoma, labiausiai numylėtas ir išbučiuotas yra pagrandukas“, – apie vaidmenį spektaklyje „Pašėlusių moterų išpažintis“ kalbėjo žinoma aktorė Aušra Štukytė. Jos scenos partnere šitam režisieriaus Ričardo Vitkaičio pastatyme tapusi ryški teatro scenos atstovė Vitalija Mockevičiūtė nedvejoja – vaidmuo komedijoje šįkart ne tik šmaikštus, bet ir labai tikroviškas.

21

„Aktoriui spektakliai – kaip vaikai. Ir, žinoma, labiausiai numylėtas ir išbučiuotas yra pagrandukas“, – apie vaidmenį spektaklyje „Pašėlusių moterų išpažintis“ kalbėjo žinoma aktorė Aušra Štukytė. Jos scenos partnere šitam režisieriaus Ričardo Vitkaičio pastatyme tapusi ryški teatro scenos atstovė Vitalija Mockevičiūtė nedvejoja – vaidmuo komedijoje šįkart ne tik šmaikštus, bet ir labai tikroviškas.

REKLAMA

Pašnekovės patikino – visa tai, ką jos išgyvena realybėje, žiūrovui „Pašėlusių moterų išpažintyje“ perteikia su gera humoro doze. Jos su šypsena užsiminė, jog spektaklyje šiek tiek užsimenama ir apie tiek juoką, tiek pyktį keliančią saldainių popierėlių temą, su kuria teatre susiduria bei savaip išgyvena beveik visi aktoriai.

„Ar mes iš tiesų girdime, kai kažkas spektaklio metu sumano pasivaišinti saldainiu ir mėgina išvynioti jį iš popierėlio? O! Patikėkite – ir dar kaip girdime!“, – sutartinai tvirtino aktorės. Jos girdi ir mobiliųjų telefonų skambesį, ir pastebi salėje vaikščiojančius žiūrovus, ir daugybę kitų dalykų.

REKLAMA
REKLAMA

„Ne tik girdime, bet ir matome!, – juokėsi A. Štukytė, – Vyrai aktoriai visada pasidalina savo įspūdžiais apie pirmoje eilėje pamatytas dailias kojas. Mini sijonai juos tikrai trikdo!“. Dar studijuodama A. Štukytė pati patyrė „saldainio“ istoriją teatre.

REKLAMA

„Žiūrėjome labai ilgą, aštuonių valandų spektaklį. Nuo įtampos įsisopėjo galvą, o scenoje kaip tik vyko triukšminga scena. Prisiminiau rankinėje turinti šokoladinį saldainį, susiradau jį ir... tuo metu viskas nutilo. Taip ir palikau jį gulėti ant kelių. Nebeišlukštenau“, – sakė aktorė.

V. Mockevičiūtė saldainio „vadavimo“ iš popierėlio procedūrą taip pat yra stebėjusi iš arti. Greta salėje sėdėjusi močiutėlė tą darė kaip ir visi – lėtai, lėtai, galvodama, kad taip jos niekas neišgirs. „O tuomet sulauki priešingo efekto – popierėlio traškesys tampa ilga ir kankinančia „muzika“ vaidinantiems“, – atviravo pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot V. Mockevičiūtės, į trikdžius aktoriai dažniausiai nereaguoja, jei yra gerai pailsėję, o kontaktas su publika užsimezga išsyk.

„Nesusidurūsiems su teatru būna keista, kad mes pavargstame. O mes dar ir kaip pavargstame... Ir naktimis nemiegi, ir daug informacijos turi perskaityti, ir daug ką pergalvoti“, – sakė pašnekovė.

Aktorių teigimu, „Pašėlusių moterų išpažintis“ ir yra būtent apie tai pasakojantis spektaklis. Tik į situaciją jo kūrėjai pažvelgė taip, kad ją būtų galima lengvai perprasti bei pasikrauti teigiamos energijos.

„Spektaklyje įvyksta dviejų skirtingų pasaulių susitikimas, kuris atskleidžia, kad ir kokie būtume nepanašūs, vis tiek visi norime to paties – mylėti, sulaukti supratimo, būti mylimi ir išgirsti“, – sakė A. Štukytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagal pjesės autoriaus Juliaus Paškevičiaus sumanymą, pasakojimo herojės niekada nebuvo draugės. Ir netgi pažįstamos „iš matymo“. Tai, ką mėgsta viena, kita nė iš tolo į tai nežiūrėtų. Ir kas tokias moteris galėtų vienyti? Pasodinti prie bendro stalo ir mėgautis pašėlusiomis istorijomis, audringais barniais ir… dar kai kuo?

„Pašėlusių moterų išpažintis“ yra apie tai, kaip scenos PrimaMarija ruošiasi svarbiausiam savo gyvenimo vaidmeniui. Susikaupimas, neregėti pratimai, užsidegimas ir nerimas… Atsakingą repeticiją nutraukia valytoja, kuriai būtina įsitikinti, kad teatro grindys – švarios ir pastate nieko neliko. Mėginimas užrakinti kūrybos mekos duris baigiasi stulbinančiai – tokių istorijos vingių bei posūkių nesitikės net akyliausi žiūrovai. Kai uždanga po spektaklio nusileidžia, pakyla kita. Ir prasideda tikrasis gyvenimas. Toks, į kurį visada norisi žvilgtelti bent akies krašteliu. Ir tai, ką pamatai, verta kiekvienos akimirkos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų