• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdininkų aplaidumas saugant naudingąsias iškasenas sudaro sąlygas pelnytis žemės gelmių grobstytojams. Dėl įsivyravusios netvarkos jau po kelerių metų aplink didžiuosius šalies miestus gali sustoti aplinkkelių tiesimas ir stadionų statybos, rašo pirmadienio „Respublika“.

REKLAMA
REKLAMA

Prognozuojama, kad po 3-4 metų šalia didžiųjų šalies miestų baigsis žvyro atsargos. Statytojams tiesiog neapsimokės vežti šią statybinę medžiagą iš už 100 kilometrų esančių karjerų, todėl statybos brangs.

REKLAMA

Šimtai tūkstančių kubinių metrų žvyro iškasama ir parduodama nelegaliai veikiančiuose žvyro karjeruose. Neįtikėtina, tačiau nė vienas žemės gelmių grobstytojas kol kas nėra nubaustas realia laivės atėmimo bausme.

Dingstis - kūdra

Žvyro grobstymo mechanizmas gana paprastas. Sužinojęs apie išteklius, žvyro pardavėjas perka sodybą ir prašo Geologijos tarnybos leidimo išsikasti kūdrą ar tvenkinį. Nors Geologijos tarnyba ir siunčia pranešimą su žemėlapiu vietos aplinkosaugininkams, kurie turi prižiūrėti, ar negrobstomi gamtos ištekliai, sistema nesuveikia, stabdžiai neįsijungia.

REKLAMA
REKLAMA

Kasėjai be vargo apeina įstatymo nuostatų reikalavimą, draudžiantį pardavinėti iškastą žvyrą ar smėlį.

Karjero plotas išaugo

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apskrities skyriaus tyrėjai šią vasarą nustatė, kad iš nelegalių žvyro karjerų Panevėžio rajone neteisėtai išvežta 8 tūkst. savivarčių žvyro, o karjerų savininkai gavo daugiau kaip milijoną litų pajamų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 50 tūkst. litų mokesčių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kadangi už neteisėtą gamtos išteklių prekybą kaltę turi prisiimti pardavėjas, o ne pirkėjas, nelegalių karjerų paslaugomis naudojosi didžiausios Panevėžio apskrities statybos bendrovės, apie parduodamą žvyrą sužinojusios iš karjerų savininkai skelbimų.

Vienas karjeras veikė vos už 20 kilometrų nuo Panevėžio, Miežiškių seniūnijos Trumpragio kaime. Jo savininkas Alfonsas Urbonas turėjo leidimą išsikasti kūdrą. 2003 m. išduotame leidime 0,48 ha kūdrai kasti buvo nurodyta, kad iškastą gruntą savininkas privalo panaudoti lauko keliams tiesti.

REKLAMA

Neblogos pajamos

Tačiau šiemet į karjerą atvykę tikrintojai išvydo, kad kasamos kūdros plotas yra dvigubai didesnis, nei buvo leista, o grunto iškasta net keturis kartus daugiau, negu nurodyta leidime.

Ikiteisminį tyrimą pradėję tyrėjai įtaria, kad vien 2006-2008 m.  dviem bendrovėms buvo parduota 66681 kubinis metras žvyro. Už valstybei priklausančius gamtos išteklius neteisėtai gauta 871 tūkst. litų pajamų, valstybei nesumokėta 20 tūkst. litų mokesčių.

REKLAMA

Neigia pardavinėjęs

Tačiau karjero Panevėžio rajono Trumpragio kaime savininkas A.Urbonas neigia pardavinėjęs žvyrą. Vyras teigia norėjęs steigti kaimo turizmo sodybą, todėl ir norėjęs išsikasti kūdrą. Dėl jos kasimo jis buvo sudaręs sutartį su viena Panevėžio statybos bendrove. Tikrintojams sukėlė įtarimų, kad darbams atlikti buvo numatytas net penkerių metų laikotarpis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sutartyje nurodyta, kad tvenkinį kasanti bendrovė įsipareigoja išvežti gruntą. Teismui teks surinkti neginčijamų įrodymų, kad žvyras buvo pardavinėjamas.

Prekyba klesti

Kitas ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Vadoklių seniūnijos Žvalgaičių kaime iškasto net 1350 kubinių metrų priešgaisrinio rezervuaro. Tyrėjai įtaria, kad sutuoktiniai Malinauskai smėlingą gruntą pardavinėjo statybos bendrovėms. Nustatyta, kad J.Malinauskienė už parduotą smėlį galėjo gauti net 222,5 tūkst. litų pajamų, valstybės biudžetui nesumokėjo 36 tūkst. litų mokesčių.

REKLAMA

FNTT tvirtina, kad du nelegalūs karjerai Panevėžio rajone davė daugiau kaip milijoną litų pajamų, tačiau jų savininkai mokesčių nemokėjo.

Dvi bylos jau teisme

Pernai skandalas kilo Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai kartu su Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais nustatė, kad dvi bendrovės „Juodikių transportas“ ir „Inkomsta“ neturėdamos leidimų, pažeisdamos Žemės gelmių įstatymą, Akmeniškių ir Kukorų kaimuose iškasė didžiulį kiekį smėlio ir žvyro. Nusikalstama veikla buvo slepiama sudarius sutartį su Šilutės rajono ūkininku dėl tvenkinio kasimo.

REKLAMA

Ikiteisminiai tyrimai dviejose bylose jau baigti, bylos perduotos nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine ar profesine veikla, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų. Kaltinimai pateikti ne tik juridiniams asmenims, dviem bendrovėms, bet ir jų vadovams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mažuosiuose karjeruose - šiukšlynai

Beje, galimybės pasipelnyti atsiveria ir legaliuose ūkiniuose žvyro karjeruose. Kiekviena bendrovė, pareiškusi, kad nori taisyti vietos reikšmės kelius ar žvyrą panaudoti statyboms, nesunkiai gauna leidimą.  Mažasis karjeras negali būti didesnis kaip pusės hektaro, o jo gylis - tik 2 metrai. Tačiau prie žemės gelmių turto pripuolę karjerų naudotojai bemat ima piktnaudžiauti ir pardavinėti žvyrą, o ištekliams išsekus žvyrduobės neužpilamos gruntu, virsta vietos sąvartynais.

REKLAMA

Aplinkos apsaugos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija yra sugriežtinusi mažųjų karjerų eksploatavimo tvarką. Viliamasi, kad pradėjus eksploatuoti regioninius sąvartynus šiukšlynais paverstų mažųjų karjerų turėtų sumažėti.

Šiuo metu legalius leidimus kasti ir pardavinėti žvyrą bei smėlį šalies ūkio reikmėms turi 250 bendrovių. Tačiau žvyro ir smėlio ištekliai nėra begaliniai, jie smarkiai senka. Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje žvyro trūksta. Nepriteklius labiausiai jaučiamas Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Šiaulių rajonuose. Žvyro ir smėlio trūksta Klaipėdos apskrityje.

REKLAMA

Vilniaus apylinkėse šių išteklių neturėtų stigti, tačiau masyvai plyti privačiose žemėse. Valstybei teks pakloti milijonus žemės savininkams, kad jų sodybų vietose būtų galima kasti žvyrą.

Juozas Mockevičius, Geologijos tarnybos vadovas:

Saugoti žemės gelmių išteklius yra mūsų priedermė. Geologijos tarnyba išduoda leidimus, tačiau neturėdama savo padalinių regionuose negali sugaudyti nelegalių gamtos išteklių grobstytojų. Ar kasant kūdras, tvenkinius nepažeidžiami įstatymai, kontroliuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai ir kiekviename rajone esančių inspekcijų darbuotojai. Jie turi užkirsti kelią išteklių grobstytojams, tačiau, matyt, stinga pajėgų. Džiugu, kad tokiomis vagystėmis pagaliau susidomėjo teisėsaugininkai. Iki šiol nė vienas grobstytojas nebuvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, aplinkosaugininkai skirdavo tik nedideles administracines nuobaudas.

Genė SILICKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų