Gyvūnų globėjai piktinasi, kad valdžios dėmesio, kaip spręsti šią problemą, taip ir nesulaukia.
Veterinarijos specialistas apžiūri bailią šunytę, atvežtą iš Raseinių rajono Anžilių kaimo.
„Pilni blusų, kakojo kirminais, išliesėję, psichika nestabili, nes jie neturėjo normalaus ryšio su žmogumi, su aplinka“, – pasakoja veterinarijos specialistas Giedrius Survila.
Iš gyventojos vienu metu prieglaudos darbuotojai paėmė net 13 šunų. Dar keli spėjo pabėgti, tad teks vykti dar kartą.
„Moteris vargingai gyvena, pati tuos šunis laiko. Kaip aplinkiniai sako, koks išmetė, pas ją atbėgo, ji šeria, augina, laiko. Su kai kuriais nesusitvarko, tai tie šunys pabėga iš namų, puldinėja einančius į mokyklą vaikus, praeivius“, – sako kinologas Martynas Gustaitis.
Keturkojams ne tik trūksta priežiūros, raseiniškės valdose jie nekontroliuojamai dauginasi tarpusavy.
„Prastos gyvenimo sąlygos, bet kiek ji stengėsi, tiek prižiūrėjo, reiktų pagelbėt tokiems žmonėms, kad jie išsikastruotų tuos gyvūnėlius, kad jie tarpusavy nesidaugintų“, – pataria M. Gustainis.
„Ten tas kryžminis veisimasis, broliai su seserim, tėvai su dukrom“, – sako „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Beglobių gyvūnų skaičius auga
Beglobių gyvūnų skaičiai kasmet auga – vien pernai į „Nuaro“ globą pateko pusantro tūkstančio šunų ir kačių, beveik 1300 pavyko surasti naujus namus.
Nauji metai dar tik įsibėgėja, o beglobių keturkojų skaičiai sparčiai vėl auga. Į prieglaudas plūsta dešimtys beglobių gyvūnų, ištisos jų vados. Ir nors žmonės nuolat raginami kastruoti ir sterilizuoti gyvūnus, to imasi ne visi.
„Turime tokių asmenų, kuriuos vadiname kaupikais. Kai kas kaupia kažką kitą, bet yra žmonių, kurie kaupia gyvūnus. Radę nešasi iš gatvės, dažniausiai tai būna katės. Ta kolonija iš 3 kačių tampa 30, tokių turim nuolat, kas yra liūdniausia, kad iš tokių asmenų paėmus tuos augintinius, mes po metų vėl vykstame paimti“, – teigia J. Gustaitienė.
„Žmonės nesupranta iki šiol, gal mentaliteto stoka, gal žinių stoka ir tos situacijos reguliariai kartojasi“, – sako G. Survila.
Laukia įstatymo pataisų
Bendrovės „Nuaras“ vadovė sako, kad Seimo nariams siūlė, kaip bent dalinai spręsti šią problemą, tačiau ji palaikymo nesulaukė.
„Galima priimti nuostatą, kad visi iš globos namų iškeliaujantys gyvūnai privalo būti kastruoti, taip mes jau padarytumėm didelę pažangą, O valstybė vietoj to nelemto stadiono milijonų bent dalį skirtų gyvūnų globos įstaigoms, kad jos turėtų už ką kastraciją atlikti“, – teigia J. Gustaitienė.
Gyvūnų globėjai daug vilčių deda į Europos Sąjungoje rengiamą dokumentą.
„Gruodžio 7 d. Europos taryba paskelbė naują reglamentą, kuris kalba apie naminius augintinius. Ten aiškiai parašyta, kad toks veisimas draudžiamas – tas giminingas, neplanuotas veisimas“, – sako „Nuaras“ vadovė.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl naujojo dokumento, jį Europos parlamentas turėtų patvirtinti kitąmet.
