Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas laukia žinios, ar popiežius Pranciškus patenkins jo atsistatydinimo prašymą. Pagal kanonų teisės nuostatus tokį raštą savo tiesioginiam vadovui privalo įteikti sulaukęs 75-erių kiekvienas Katalikų Bažnyčios dvasininkas. Jo Ekscelencijos planais domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.
Įteikė atsistatydinimo prašymą
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas laukia žinios iš Vatikano, ar popiežius Pranciškus patenkins jo atsistatydinimo prašymą. Pagal kanonų teisės nuostatus, tokį raštą savo tiesioginiam vadovui privalo įteikti kiekvienas Katalikų bažnyčios dvasininkas, kai sulaukia 75-erių. Kunigai atsistatydinimo prašymus rašo vyskupams, šie ir kardinolai – popiežiui.
Jo Ekscelencija J. Kauneckas 75-metį pasitiks jau po savaitės, birželio 6-ąją.
Panevėžio vyskupas atsistatydinimo raštą popiežiui paskubėjo išsiųsti iš anksto – dar praėjusiais metais. Pasak vyskupo, popiežiui nėra nustatyto termino, per kurį jis privalo apsispręsti.
Tai dar nereiškia, kad paminėjęs sukaktį J. Kauneckas nebevadovaus Panevėžio vyskupijai.
„Manau, gal, atėjus laikui, atleis. Bet gali atsitikti ir kitaip. Kaišiadorių vyskupas irgi buvo iš anksto prašymą parašęs, o kai sukako 75-eri, sulaukė rašto, kad popiežius prašo toliau eiti pareigas, kol suras, kas jį pakeistų. Jį atleido tik po metų, tiek laiko naujo ieškojo“, – „Sekundei“ pasakojo J. E. J. Kauneckas.
Pasiliktų Panevėžyje
Jei popiežius patenkintų J. E. J. Kaunecko atsistatydinimo prašymą, dvasininkas liktų vyskupu emeritu – nebevaldytų vyskupijos, tačiau galėtų tęsti ganytojo veiklą. Dvasininkas teigia bet kokiu atveju planuojantis pasilikti gyventi Panevėžyje.
Iš Pasvalio rajono kilęs J. E. J. Kauneckas vadovauti Panevėžio vyskupijai paskirtas prieš daugiau nei vienuolika metų. Prieš tai dvasininkas ėjo Telšių vyskupo pareigas.
„Būdamas vyskupu atsakai ne už savo gyvenimą ir net ne už parapijos, kaip klebonas, o visos vyskupijos. O Panevėžio vyskupija dar ir mano kraštas, čia mano tėviškė. Į ją paskirtas parvažiavau namo“, – sakė Panevėžio krašto tikinčiųjų dvasinis vadovas.
Iššūkis įpėdiniui – kunigų trūkumas
Jo Ekscelencijai širdį glosto, kad vadovauti teko išskirtinei vyskupijai. Gyventojų surašymo duomenimis, iš Lietuvos didmiesčių Panevėžyje mažiausia dalis kitataučių. Maža to, Aukštaitijos sostinė – katalikiškiausias miestas iš penkių Lietuvos didmiesčių. Nepaisant to, vienas iš didžiausių pensinio amžiaus sulaukusio Panevėžio vyskupo įpėdiniui teksiančių iššūkių – kunigų trūkumas. Tą pačią tikinčiųjų bendruomenei opią problemą kadaise teko priimti ir J. E. J. Kauneckui.
„Kai pradėjau dirbti, per pirmąjį pusmetį turėjau palaidoti dvylika kunigų. Per metus iki man ateinant ir pirmaisiais mano darbo metais Panevėžio vyskupija neteko 20 procentų kunigų – iš 100 dvasininkų liko 80“, – pasakojo Jo Ekscelencija.
Nors per pastarąjį dešimtmetį vyskupijoje kunigų padaugėjo, tačiau šimto vis tiek nebėra. Vyskupas mano, kad tokio būrio dvasininkų Panevėžio krašte veikiausiai ir nebebus.
„Jei, kaip būdavo anksčiau, reikėtų klebono kiekvienai parapijai, tiek kunigų, kiek turime, tikrai neužtektų. Bet dabar jau normalu vienam kunigui aptarnauti tris kaimo parapijas. Gyventojų taip sumažėjo, kad turint po vieną jie nebepragyventų“, – svarsto J. E. J. Kauneckas.
Pastoraciniame kelyje – kova už laisvę
Panevėžio vyskupas J. Kauneckas skaičiuoja 36-uosius ganytojo darbo metus. Anot dvasininko, keli dešimtmečiai dabar atrodo tarsi viena diena.
Į kunigus J. Kauneckas Kauno arkikatedroje įšventintas 1977-aisiais, eidamas jau 38-uosius. Iki tol jam teko ragauti su dvasine veikla nesusijusio darbo – baigęs tuometį Panevėžio hidromelioracijos technikumą kurį laiką dirbo Tauragės melioracijos mašinų stotyje techniku, Alytaus melioracijos statybos valdyboje darbų vykdytoju, Sausinimo sistemų valdyboje vyriausiuoju inžinieriumi.
Tuo pačiu metu būsimasis dvasininkas neakivaizdžiai mokėsi vokiečių kalbos Maskvos aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą ir vis bandydavo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Į ją būsimajam vyskupui kelią pasistengdavo užkirsti sovietų valdžia.
Į seminariją J. Kauneckas pagaliau buvo priimtas tik 1972-aisiais. J. Kaunecko, kaip ganytojo, kelias prasidėjo ir daug metų tęsėsi Žemaitijoje, kol 2002-aisiais buvo paskirtas Panevėžio vyskupu ordinaru. Be tiesioginės pastoracinės veiklos, vyskupo biografija pažymėta kova už Tėvynės ir Bažnyčios laisvę.
Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę, už kovą dėl tautos laisvės okupuotoje Lietuvoje J. E. J. Kauneckas 2000-iasiais prezidento apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o dar po ketverių metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Panevėžio vyskupą pripažino neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu. I
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
