Specialistai įsitikinę, kad šios skyrybos ir LAT sprendimas taps svarbiu orientyru žemesnių instancijų teismams sprendžiant panašius ginčus, kadangi šiuo atveju byla buvo išnagrinėta netinkamai.
Tad kas tiksliai įvyko per šias „audringas“ lietuvių skyrybas ir kaip jų baigtis paveiks būsimas skyrybų bylas Lietuvoje?
Iš vyro reikalavo 85 tūkst. eurų ir ne tik
Kaip skelbia LAT, minėtoje skyrybų byloje sutuoktinė siekė, kad vyrui dar prieš santuoką priklausęs gyvenamasis namas po skyrybų būtų pripažintas bendra jų abiejų nuosavybe.
Moteris teigė, kad santuokos metu namas buvo baigtas įrengti, buvo pertvarkytos patalpos, įrengta terasa, sutvarkyta namo aplinka, o ir banko kredito dalis buvo grąžinama iš bendrų sutuoktinių lėšų.
Taip pat pora santuokos metu pasiėmė 70 tūkst. litų (20,3 tūkst. eurų) kreditą žemės sklypui įsigyti. Paskolą, anot sutuoktinės, mokėjo abu, tačiau tik per skyrybas moteris sužinojo, jog sklypas buvo įsigytas vyro motinos vardu.
Vyras į motinos sąskaitą pervedė 45 tūkst. litų (13 tūkst. eurų), taigi 65 proc. kredito lėšų buvo panaudoti ne šeimos poreikiams, o trečiųjų asmenų (vyro mamos) turtui.
Sutuoktinė nurodė, kad į žemės sklypą buvo investuotos didelės bendros poros lėšos ir jis buvo iš esmės pagerintas: buvo pastatytas šiltnamis, vaikų žaidimo aikštelė, lauko židinys, terasa, sklypas apželdintas brangiais augalais. Dėl to moteris reikalavo ir šį sklypą pripažinti bendrąja nuosavybe.
Sutuoktinės teigimu, be jos sutikimo sklype augalai dar buvo iškirsti, dėl ko ji užsiprašė apie 40 tūkst. eurų kompensacijos už sumažintą bendrą turtą.
Sutuoktinė taip pat pareikalavo iš vyro 3 tūkst. eurų neturtinės žalos už patirtą stresą, išgyvenimus, po 300 Eur/mėn. išlaikymo dukroms, „Nissan Juke“ automobilio, galimybės su dukromis likti gyventi name (vyrui – butas).
O, jei turtas nebūtų pripažintas bendru, moteris pareikalavo 85 tūkst. eurų kompensacijos už investicijas į namą ir paskolos mokėjimą.
Be viso to, moteris nusprendė pasilikti vyro pavardę.
Teismai bylą išnagrinėjo netinkamai?
Vis tik moters reikalavimai buvo atmesti. Kasacinis teismas aiškino, kad asmeninis sutuoktinio turtas gali būti pripažintas bendru tik tada, kai nustatomas esminis turto pagerinimas bendromis ar kito sutuoktinio lėšomis / darbu. O šiuo atveju tai nustatyta nebuvo ir turtas nebuvo pripažintas bendru.
Teismas neįvertino to, kad sutuoktinė santuokos metu atliko turto vertę padidinusius pagerinimus, nors ir neesminius, ir jai už tai turėtų priklausyti kompensacija.
Taip pat, pasak teismų, sutuoktinė nepateikė pakankamų įrodymų dėl sumažėjusio bendro turto (sklype iškirstų medžių).
Vis tik LAT nusprendė, kad teismai netinkamai išnagrinėjo bylą – neįvertino visų svarbių aplinkybių dėl turto padalijimo ir kompensacijos.
Pasak LAT, buvo neteisingai atmesti moters reikalavimai gauti 85 tūkst. eurų kompensaciją (už bendromis lėšomis pagerintą sklypą bei namą) ir 33 tūkst. eurų kompensaciją (už sumažėjusį bendrą turtą).
Todėl Aukščiausiasis teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Kodėl šios skyrybos taps pavyzdžiu kitiems?
Advokatas Dainius Židanavičius pastebi, kad situacijos, kuomet į turtą investuoja abu sutuoktiniai, tačiau turtas ir toliau išlieka vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, yra gana dažnos.
Jo teigimu, šiame LAT sprendime nieko visiškai naujo nėra, tačiau šį kartą teismas viską aiškiai ir išsamiai sudėjo į vieną vietą.
Advokato vertinimu, teismas paaiškino svarbų dalyką: jei vienas sutuoktinis turi turtą, įgytą dar iki santuokos, yra du būdai ginti savo teises.
Pirmas – bandyti įrodyti, kad tas turtas tapo bendru (jei jis buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis / darbu); antras – jei to įrodyti nepavyksta, galima prašyti kompensacijos už į tą turtą įdėtas pastangas ar pinigus.
Tai reiškia, kad, net jei nepavyksta „pasidalinti“ turto kaip bendro, nes turto pagerinimai nėra esminiai, vis tiek galima atgauti bent dalį investuotų lėšų – tikėtis kompensacijos už atliktus turto pagerinimus, jei jie įrodomi.
Pasak D. Židanavičiaus, šiuo atveju LAT taip pat primena teismams, kad nagrinėdami skyrybas jie turi išspręsti visus su turtu susijusius klausimus iš karto, kadangi po skyrybų jau nebebus galima vėl kreiptis į teismą dėl to paties turto.
Todėl ir patys sutuoktiniai, ir teismai turi pasirūpinti, kad viskas būtų išspręsta vienoje byloje – tiek dėl turto pripažinimo bendru, tiek dėl galimos kompensacijos, nepaliekant galimybės „sugrįžti bylinėtis iš naujo“, kaip kad buvo šiuo atveju.
Sutuoktinio pavardė – net ir po itin skaudžių skyrybų?
Pasak D. Židanavičiaus, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Vis tik, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.
Išimtis tokiu atveju taikoma tada, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
„Įprastu atveju skyrybų byloje aiškių sąsajų tarp turto dalybų ir pavardės neišskirčiau.
Tačiau, esant piktybiškam sutuoktinio elgesiui (pvz., vaikų klausimais), neretai regiu keičiamus ieškinio reikalavimus ir nenorą pasilikti tokio sutuoktinio pavardę“, – pastebi advokatas.
Kaip dažnai skyrybos pasiekia Aukščiausiąjį teismą?
Anot D. Židanavičiaus, vien ta aplinkybė, kad skyrybų byla yra „audringa“ ar sudėtinga, toli gražu negarantuoja to, kad byla pasieks LAT.
Jis paminėjo, kad skyrybų bylos LAT pasiekia dažniausiai dviem kasacijos pagrindais.
T. y., jei žemesnės instancijos teismai pažeidžia teisės normas, kurios turi įtakos vienodam teisės taikymui ir jei toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Arba, jei teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo LAT praktikos.
„Skyrybų byla gali pasiekti LAT ir tuo pagrindu, jeigu įrodoma, kad LAT praktika ginčijamu klausimu nėra vienoda. Tačiau tokie atvejai skyrybų bylų kontekste, mano vertinimu, yra retesni“, – įžvalgomis dalijosi advokatas.
