Premjeras Gediminas Kirkilas mano, jog nepaisant neįvykusio referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės tolesnės veiklos, Vyriausybei pavyks susitarti su Europos Komisija ir pasiekti norimo rezultato.
Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Aleksandras Abišala BNS teigė, kad Vyriausybė toliau tęs pradėtą darbą.
„Rekomenduosime Vyriausybei tęsti tą pačią liniją - siekti jėgainės veiklos pratęsimo iki 2012-2013 metų, kol atsiras alternatyvų“, - BNS sakė A.Abišala.
Pasak G.Kirkilo, realiausia alternatyva, kurios siekia Vyriausybė, yra elektros tiltas į Švediją.
„Jeigu Vadovų Taryba (spalio 15-16 dienomis - BNS) pavestų Europos Komisijai svarstyti tokį variantą, jog galima laikinai pratęsti antrojo bloko veikimą iki tol, kol bus kitos alternatyvos, tarp kurių, aš sakau, realistiškiausia yra „Swedlit“. Tokio sprendimo mes ir siekiame“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė premjeras.
Tačiau, jo teigimu, kol kas Lietuvai nesiūloma jokia alternatyva, išskyrus tai, kad EK prezidentas pažadėjo asmeniškai rūpintis, kad greičiau būtų statomi tiltai į Lenkiją, į Švediją. Todėl Lietuva tvirtina, kad ji ketina pratęsti jėgainės veiklą iki 2012 metų vidurio.
G.Kirkilo teigimu, absoliuti dauguma žmonių referendume aiškiai pasakė norintys, jog IAE veikla būtų pratęsta, nors kartu pripažino, jog Vyriausybės pozicijos būtų daug tvirtesnės, jeigu referendumas būtų įvykęs.
Jis išreiškė viltį, kad derybos su EK, nors ir nevadinamos derybomis, vis dėlto gali pavykti.
„Manau, bendra blogėjanti ekonominė finansinė situacija tam tikra prasme turėtų pasitarnauti mūsų deryboms, nes labai sunkiai įsivaizduoju, kad EK blogintų padėtį ne tik Lietuvai taip radikaliai“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Anot jo, su EK jau suderinta, kad uždarius Ignalinos AE, BVP augimas nuo 2010 metų sumažėtų 3-4 proc. BVP , o tai galėtų 4-5 procentiniais punktais padidinti infliaciją .Be to, EK sutinka, kad Lietuvai, ypač žiemą, grės elektros deficitas iki 500 megavatų: „Tai yra labai didelis skaičius. Labai svarbu ir tai, kad šioje Vadovų Taryboje mūsų teikimu bus minima ši problema“.
Premjeras dėl referendumo nesėkmės iš dalies apkaltino Vyriausiąją rinkimų komisiją.
„Net ir apklausos rodė, kad du trečdaliai žmonių norėtų pasisakyti dėl Ignalinos AE antrojo bloko pratęsimo. Didele dalimi dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos neveiklumo, kuri menkai net informavo, kaip reikia balsuoti, žmonės nežinojo“, - sakė G.Kirkilas.
Rinkimuose ir referendume dalyvavusių šalies gyventojų nepakako, kad referendumas dėl Ignalinos jėgainės likimo būtų laikomas įvykusiu - pritrūko poros procentų balso teisę turinčių gyventojų.
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į referendumą atėjo 1,210 mln., arba 47,81 proc. rinkimų teisė turinčių žmonių. Dauguma iš jų pasisakė už Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimą.
Pagal įsipareigojimus ES stojimo sutartyje Lietuva privalo 2009-ųjų pabaigoje uždaryti vienintelį šiuo metu veikiantį Ignalinos AE reaktorių, kuris Vakaruose laikomas nesaugiu. Pirmasis reaktorius buvo uždarytas 2004-ųjų pabaigoje.
