REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujųjų metų išvakarėse Kremliaus paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas Vladimiras Putinas, šnekučiuodamasis su kariais, juos ragina: „Mes negalime atsisakyti nieko. Turime tik kovoti, tik eiti toliau“. Tuomet jis priduria: „Žinoma, turime dar daug ką padaryti“.

Naujųjų metų išvakarėse Kremliaus paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas Vladimiras Putinas, šnekučiuodamasis su kariais, juos ragina: „Mes negalime atsisakyti nieko. Turime tik kovoti, tik eiti toliau“. Tuomet jis priduria: „Žinoma, turime dar daug ką padaryti“.

REKLAMA

Atėjus žiemai ir artėjant Maskvos invazijos į Ukrainą metinėms, V. Putinas nebesistengia apsaugoti savo visuomenės nuo karo skausmų – jis siekia paruošti rusus bei savo kariuomenę ilgai kovai, rašo „The New York Times“.

„Jis nebe toks atsipalaidavęs, daug mažiau optimistiškas, – sakė Tatjana Stanovaja, Rusijos analitikė, nagrinėjanti V. Putino veiklą savo politinės analizės firmoje „R.Politik“. – Jaučiamas tam tikras nerimas, noras sutelkti visas įmanomas jėgas savo tikslams pasiekti.“

Per ilgąjį Naujųjų metų savaitgalį visuomenėje nesirodęs V. Putinas nepasisakė apie Ukrainos pajėgų įvykdytą raketų ataką prieš Makijivką. Po jos kilusi karą palaikančių socialinių tinklų tinklaraštininkų kritikos banga buvo nukreipta į Rusijos kariuomenės vadus, tačiau patį V. Putiną aplenkė. Tokia tendencija per pastaruosius keletą Rusijos kariuomenei nesėkmingų mėnesių pastebima jau ne pirmą kartą.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad per ataką žuvo 89 kariai, tarp jų ir pulko vado pavaduotojas. Ukrainos karininkai teigia, kad aukų skaičius yra daug didesnis. Nė vienas teiginys negali būti nepriklausomai patikrintas. Pareiškime taip pat teigiama, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jų lokacija tapo taikiniu, buvo kareivių naudojimasis mobiliaisiais telefonais. Šį veiksnį, kaip didelę silpnybę, nurodė ir Rusijos karo tinklaraštininkai.

REKLAMA

Remiantis vaizdo įrašais ir vietos žiniasklaidos pranešimais, per antradienį vykusią atminimo ceremoniją Samaros mieste, iš kurio buvo kilę daug Makijivkos aukų, buvo raginama atkeršyti Ukrainai. Pranešimuose nėra užsimenama apie kokią nors kritiką už karius atsakingiems vadams.

Vis dėlto, neįprastai greita Rusijos gynybos ministerijos reakcija, kai jau kitą dieną po atakos yra pripažįstama apie masines aukas Makijivkoje ir pasižadama suteikti „visą reikalingą pagalbą ir paramą“ žuvusiųjų šeimoms, parodė, kad Kremlius siekia daugiau skaidrumo nei pirmaisiais karo mėnesiais.

REKLAMA
REKLAMA

Tai nėiš tolo nepanašu į Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmano „Maskva“ nuskendimą praėjusį balandį. Kremlius niekada nepripažino, kad į jį pataikė Ukrainos raketos, ir neatnaujino savo nurodyto vieno žuvusio ir 27 dingusių jūreivių skaičiaus. Tai papiktino įgulos šeimų narius.

Didžiąją praėjusių metų dalį V. Putinas pasitikėjo savimi ir leido gyvenimui Rusijoje tęstis kaip įprasta. Jo susitarimas su visuomene buvo paprastas: palikite politiką bei kovas mums ir jūs nepajusite didelio skausmo dėl mūsų „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje.

Tai baigėsi rugsėjį, kai Ukrainos kontrpuolimas pribloškė Kremlių, todėl V. Putinas įsakė pradėti mobilizaciją, kuri, anot karo šalininkų, turėjo prasidėti jau seniau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar V. Putinas deda daug pastangų, kad Rusijos visuomenė dar labiau įsitrauktų į karą.

Šis naujasis požiūris puikiai atsiskleidė šeštadienį, kai V. Putinas sulaužė tradiciją ir savo Naujųjų metų išvakarių kalbą transliavo ne iš Kremliaus, o karinės bazės su fone stovinčiais karines uniformas dėvinčiais žmonėmis.

Kasmetinė V. Putino kalba paprastai būna pilna apolitinių banalybių – ją milijonai rusų šeimų žiūri prie Naujųjų metų vakarienės stalo. Šį kartą V. Putinas kartojo savo pasakojimą apie Rusiją sunaikinti siekiančius Vakarus. „Meluodami apie taiką, Vakarai ruošėsi agresijai, – sakė jis. – Jie ciniškai naudojasi Ukraina ir jos žmonėmis, kad susilpnintų ir suskaldytų Rusiją.“

REKLAMA

Tai buvo naujausias ir, ko gero, ryškiausias pavyzdys, kaip V. Putinas bando paruošti rusus ilgam karui.

Amerikos pareigūnai teigė pastebintys, kad Kremlius pagaliau pradeda mokytis iš savo klaidų mūšio lauke. Rusija tobulina savo gynybą, stumia daugiau karių į priešakines linijas, o visam karui paskyrė vieną generolą, kuris lapkritį užtikrino, kad pasitraukimas iš Chersono pareikalautų kuo mažiau aukų.

Rusijos vadai taip pat viešai tramdo savo ambicijas. Rusijos generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus V. Gerasimovas gruodžio 22 d. pareiškė, kad šiuo metu Rusijos dėmesys apsiriboja bandymu užimti likusią Donecko sritį Rytų Ukrainoje.

REKLAMA

„Triumfalizmo yra mažiau“, – interviu metu sakė Ruslanas Levijevas, Rusijos kariuomenės analitikas iš atvirų šaltinių analizės grupės „Conflict Intelligence Team“. Jį nustebino, kaip greitai Rusijos gynybos ministerija pripažino Makijivkoje patirtus nuostolius, ir pažymėjo, kad aukų skaičių ministerija paprastai pateikia per kelias dienas, jeigu iš viso nusprendžia tai daryti.

Panašu, kad pats V. Putinas vėl skiria daugiau dėmesio situacijai šalies viduje: jis stengiasi kuo greičiau numalšinti bet kokį galimą nepasitenkinimą dėl skaudžių karo padarinių, kartu bandydamas sutelkti rusus aktyviau remti kariuomenę. Rusijoje sklando gandai, kad V. Putinas netrukus paskelbs apie antrą mobilizacijos bangą, kad į frontą išsiųstų daugiau vyrų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vakarų pareigūnai apskaičiavo, kad per mūšius žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 100 000 Rusijos karių, o Rusijos centrinis bankas teigia, kad 2022 m. šalies ekonomika susitraukė 3 proc.

Tačiau skausmas, kurį Rusijai atnešė karas, kol kas neperaugo į platų visuomenės nepasitenkinimą. Rusijos ekonomika buvo atsparesnė Vakarų sankcijoms nei daugelis tikėjosi, o Kremliaus televizijos propaganda padėjo įtikinti daugelį rusų, kad invazija į Ukrainą, kaip teigia V. Putinas, yra gynybinis karas, į kurį Rusiją įvėlė Vakarai.

Nors socialinėje žiniasklaidoje buvo daug pasipiktinimo dėl Rusijos karių žūties Makijivkoje, dėl šio incidento mažai kas kritikuoja patį V. Putiną. Valstybinė televizija apie šį įvykį beveik neužsiminė. Karo tinklaraštininkai teigė, kad tokio didelio aukų skaičiaus buvo galima išvengti, jei vadovaujantys pareigūnai būtų laikęsi pagrindinių atsargumo priemonių, pavyzdžiui, neseniai atvykusius kareivius išskirstę į saugesnes vietas, o ne sutelkę juos prie amunicijos.

REKLAMA

Remiantis vaizdo įrašais ir vietos žiniasklaidos pranešimais, į atminimo ceremoniją Samaroje susirinko apie 100 dalyvių, kurie mojavo Rusijos vėliavomis ir koordinavo pagalbos išgyvenusiems kariams rinkimą. Jų pyktis buvo nutaikytas ne į jų pačių lyderius, bet į Ukrainą ir Vakarus.

„Prieš mus stojo visi Vakarai, kad mus sunaikintų“, – Samaroje vykusiame renginyje, atkartodama valstybinės propagandos naratyvą, sakė Jekaterina Kolotovkina, karių humanitarinio fondo vadovė ir Ukrainoje kariaujančio rusų generolo žmona.

Socialinėse medijose, pirminius Rusijos karo komentatorių raginimus apkaltinti už Makijivkos incidentą atsakingus karininkus išdavyste pakeitė daug atsargesnė vietos karinių sprendimų kritika ir patarimai, kaip išvengti nelaimių ateityje. Tačiau nė vienas jų nekritikavo V. Putino – atakos dažniau buvo nukreiptos prieš jo pareigūnus.

REKLAMA

Instinktas nekaltinti V. Putino buvo akivaizdus įtakingos karo tinklaraštininkės iš Samaros regiono – Anastasijos Kaševarovos – pirmadienį pasidalintame įraše. „Taip Vladimirai Vladimirovičiau, mes mylime savo šalį, – rašė ji, omenyje turėdama V. Putiną. – Aš taip myliu Rusiją, kad dėl tos meilės pradėjau nekęsti tam tikrų personažų jūsų aplinkoje“.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad protestai vis tiek gali kilti. Rusijos politologas Michailas Vinogradovas pažymėjo, kad visuomenės atsakas į karines aukas per sovietų invaziją į Afganistaną 9-ajame dešimtmetyje „prasidėjo ne iš karto, ne pirmaisiais karo metais.“ Pasak M. Vinogradovo, tai, kad Rusijos visuomenės pasipiktinimas V. Putinu vis dar nėra jaučiamas, gali reikšti vieną iš dviejų dalykų: arba politinė šalies sistema yra „maksimaliai stabili“, arba nusivylimo jausmai vis dar pamažu kaupiasi ir „vieną dieną gali sukelti energijos protrūkį.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Abi šios hipotezės nėra nepagrįstos“, – sakė jis.

Šiais metais politinio nepastovumo Kremliui gali atnešti ne tik karas. 2024 m. kovo mėnesį turėtų vykti Rusijos prezidento rinkimai. Nors V. Putinas rinkimuose nesusidurs su tikra konkurencija, ši data yra labai svarbi, nes analitikai ir Rusijos elito nariai suvokia, kad tai bus akimirka, kai 70-metis V. Putinas gali aiškiai parodyti, kas, jo nuomone, turėtų tapti jo „įpėdiniu“.

Analitikės T. Stanovajos įsitikinimu, labai tikėtina, kad V. Putinas vėl kandidatuos: 2020 m. priimti Konstitucijos pakeitimai leidžia jam likti valdžioje iki 2036 m. Ji taip pat tiki, kad per ateinančius metus įtampa tarp dviejų elito frakcijų – griežtosios linijos šalininkų, reikalaujančių eskaluoti karą, ir „pragmatikų“, siekiančių jo išvengti – tik augs.

„Manau, kad 2023-ieji, tam tikru mastu, bus lemiami metai, parodysiantys, į kurią pusę nusvirs svarstyklės, – teigė T. Stanovaja. – Atsidūrėme prie pavojingos linijos.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų