Diskusijų fone Putinas skuba gesinti Vakarų drąsą – diktatorius atvirai pagrasino mažosioms NATO šalims.
Prancūzijos prezidentas NATO karių siuntimo į Ukrainą idėją iškėlė vasario pabaigoje. Ir, praėjus trims mėnesiams, Vakarų retorikos raudonąją liniją peržengę Emanuelio Macrono žodžiai jau gula ant popieriaus.
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, po pokalbio su prancūzų gynybos ministru Sebastienu Lecornu, kuriame dalyvavo ir Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, pareiškė: „Jau pasirašiau dokumentus, kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir susipažinti su jų infrastruktūra bei darbuotojais.“
Siekiama nepriklausyti nuo JAV
Paprastai tariant – nebelieka formalių kliūčių prancūzams siųsti instruktorius į Ukrainą. Tereikia galutinio politinio palaiminimo. Macrono idėja kūnu pamažu virsta tuo metu, kai jis pats tęsia istorinį, pirmą per ketvirtį amžiaus Prancūzijos vadovo valstybinį vizitą Vokietijoje. Dresdene kreipdamasis į ateities kartą jis kvietė kurti Europą, galinčią apsiginti ir be JAV pagalbos.
„Koncepcija, strategija, karinė galia, ginklai ir įranga. O taip pat energija ir technologijos – viskas, kas padarys labiau nepriklausomą, suverenią Europą“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
Prancūzų pavyzdžiu seka ir kiti – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis interviu pareiškė, kad ir Lenkija gali siųsti karių į Ukrainą. Tik štai ar treniruotėms, ar karui su rusais – ministras tyčia neatsakė.
„Neturėtume to atmesti. Palikime Putiną spėlioti, kokie mūsų ketinimai“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Tačiau pirmiausia bent jau Vakarų suteikti ginklai ukrainiečių rankose turėtų laisvai šaudyti į Rusijos teritoriją.
Stoltenbergas paragino elgtis drąsiau
Dėl to verda diskusijos ne tik Vašingtone, bet ir Briuselyje. Ten susitinka Europos ministrai. NATO generalinis sekretorius ragina elgtis drąsiau, nes leidimas ukrainiečiams, tai nėra šalių įsitraukimas į karą.
„Kai kurie sąjungininkai jau atsisakė ribojimų, kaip turėtų būti naudojami jų ginklai. Be to, kai perduodame ginklus Ukrainai – jie tampa ukrainiečių ginklais“, – tikino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Gesinti drąsą skuba vizitą Uzbekistane tęsiantis Putinas. Diktatorius atvirai grasina mažosioms Aljanso narėms, taigi ir Lietuvai.
„Tai šalys su nedidele teritorija ir tankiai apgyventos. Šį faktą jie turi turėti omeny, prieš kalbėdami apie smūgius Rusijos teritorijos gilumoje“, – dėstė Vladimiras Putinas.
Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo.
„Mes matome taškus, turime žvalgybos žemėlapius, palydovines nuotraukas – matome, kur jie yra, bet negalime smūgiuoti. Manau, tai nesąžininga“, – kalbėjo jis.
Ukrainos pajėgumai – ribojami
Ukrainos prezidentas su Belgijos premjeru pasirašė dvišalį saugumo susitarimą, pagal kurį belgai šiemet suteiks karinės paramos už maždaug milijardą eurų. Per ketverius metus belgai planuoja perduoti Ukrainai 30 naikintuvų F-16. Pirmuosius žada jau šiemet. Tačiau numušinėti jais bombas į Ukrainą iš Rusijos oro erdvės mėtančius rusų lėktuvus ukrainiečiai pagal sutartį negalės.
„Tai skirta Ukrainos pajėgoms naudoti Ukrainos teritorijoje“, – pabrėžė Belgijos premjeras.
Kaip Ukrainai gintis nuo valdomų bombų su tokiais apribojimais – neaišku. O štai Rusijos sąjungininkai Putino neriboja. Rusas užfiksavo vaizdus iš Kursko srities. Esą iranietiškas dronas „Mohajer-6“ skrido į Ukrainą, bet nukrito pakeliui. Anot Vokiečių žurnalistų – tai įrodymas, kad Iranas rusams pradėjo tiekti savo naujausias, apie 40 km skriejančias valdomas bombas „Qaem-5“. Tad panašu, kad bombas ant Ukrainos nuo šiol mėtys dar ir dronai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
