Prie jų kauniečiai pastatė ryškiai geltonus ženklus su raginimu susitvarkyti, tačiau įstaigų atstovai suskubo tokius ženklus slėpti.
Daugiausia kliuvo Kultūros ministerijai už buvusį Kauno centrinį paštą. Kultūros ministras skolingas neliko – rėžė kritiką Kauno valdžiai atgal.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Ryškiai geltonas gėdos lentas Kauno savivaldybė sustatė prie mieste esančio, bet valstybei priklausančio ir neprižiūrimo turto.
„Kai negirdi žodžiu, tai uždėjome plakatus“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Ir taip paragino vyriausybę tvarkytis. Esą dalis pastatų jau ne tik estetinį vaizdą praradę, bet ir pavojingi, krenta tinkas ir kyla grėsmė žmonėms.
„Čia net langai senoviniai tiek šitam pastate, tiek centriniame pašte. Jie yra jau atgyvenos, neatitinka temperatūrinių režimų, nieko“, – tikina meras.
Bene daugiausia kritikos strėlių lekia Laisvės alėjoje esančio buvusio Centrinio pašto valdytojai – Kultūros ministerijai. Tiesa, kai kurios institucijos gėdinančius plakatus paslepia, bet Kauno valdžia vėl pastato.
„Tegu patys pasižiūri, kaip atrodo. Jei tampa ministrais, nereiškia kad 4 metus gali tuščiai kalbėt ir nieko nedaryt“, – teigia V. Matijošaitis.
Vyriausybę ragina imti pavyzdį
Sutapimas ar ne, bet gėdos lentos prie valstybės turto Kaune atsirado po to, kai kultūros ministras ypač aštriai sukritikavo Kauno mero Matijošaičio norą Istorinės prezidentūros kiemelyje statyti paminklą prezidentui Brazauskui.
„Ministrai pratę būti visada teisūs, jie dažniau, turbūt, keičiasi, nei tvarkomas jų kiemas“, – kalba Kauno meras.
Kultūros ministras Simonas Kairys rėžė ir dėl pastatų.
„Kas man atrodo nelogiška, nepagarbu, neaišku ir, jei tai proga pakalbėt apie valstybės, ir ypač Kultūros ministerijos investicijas Kaune, arba siūlyt paminklus į tas vietas, kur tiesiog nereikia jokių paminklų, tai aš reaguoju. O kas į mane reaguoja, tai ne mano rūpestis“, – komentuoja S. Kairys.
Kauno savivaldybė vardija, kad ji iš miesto biudžeto, pagal patvirtintą paveldotvarkos programą, sugebėjo sutvarkyti kelis šimtus pastatų mieste. Tad esą ir Vyriausybė galėtų imti pavyzdį.
„Šiemet jau skaičiuojam tokį simbolišką dešimtą jį sezoną paveldotvarkos programos. Sutvarkyta tikrai nemažai – turim apie 200 pastatų sutvarkytus. Investuota apie 5 milijonai per per tuos metus“, – pasakoja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Tačiau, pasak kultūros ministro, Kauno valdžia lygina du sunkiai palyganamus dalykus.
„Gali lyginti apelsinus su skylėm sienoj, apelsinus su kitais daiktais. Jei Kauno savivaldybė sako, kad jų paveldotvarkos programa turėjo įtakos daugybei paveldotvarkos objektų, bet jos maksimalus finansavimas yra apie 2 milijonus eurų, tai vien centrinį paštą sutvarkyt reiktų dviejų mero kadencijų, nes jo tvarkybai reikalinga suma yra 16 milijonų“, – tikina kultūros ministras Kairys.
Bijo, kad gali išsikasti duobę
Iš Kauno valdžios kliuvo ir aukštosioms mokykloms, ir Turto bankui. Jis kaip tik valdo dalį pastato Kanto gatvėje, kur ir kalba meras. Turto bankas sako, kad susitarti dėl tvarkymo su kitu patalpų valdytoju Transporto kompetencijų agentūra nepavyksta.
„Vos tik atsiranda galimybė, mes bendrasavininkiui turto siūlome dalyvauto Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programoje, bet dėl lėšų trūkumo agentūra atsisako“, – aiškina Turto banko atstovas Paulius Vaitekėnas.
Praeiviai irgi stebisi, kad dalis statinių neprižiūrėti, tik svarsto ar gėdindamas aukštesnę valdžią Kaunas neišsikas sau duobės – gali negauti finansavimo projektams:
„Kai miesto centre yra tokie pastatai, kaip paštas ir jis apleistas, tai bado akis. Manau gal visur gražiuoju reikia tartis, ieškot kompromisų.“
„Viskas į pinigus atsiremia.“
„Turėtų rūpintis, pinigus gauna, tai turėtų prižiūrėti ir tvarkyti. Gerai, reikia kažkam baksnoti, kad būtų tvarka.“
Kauno meras sako, kad miestiečių pinigų be reikalo švaistyti nenori.
„Čia vyriausybės darbas, ne mūsų darbas ir aš negaliu miestiečių pinigus leisti ten, kur turi leisti juos vyriausybė“, – tikina Kauno meras.
Skaičiuojama, kad Kaune yra bent keliolika neprižiūrimų pastatų, kurie priklauso įvairioms valstybinėms institucijoms.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
