• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Suomijoje atliktas tyrimas liudija, kad specifinis ryšys tarp patiriamų emocijų ir su jomis siejamų kūno dalių būdingas skirtingų pasaulio kultūrų atstovams. Pasak tyrėjų, netekties jausmas ir europiečiams, ir azijiečiams „drasko širdį“, jaudinantis pilve „plazdena drugeliai“, o pasišlykštėjimas pykinimu atsiliepia skrandyje, skelbia „Medicalexspress.com“.

REKLAMA
REKLAMA

Suomijos mokslininkų tyrimui vadovavo Aalto universiteto Mokslo mokyklos kognityvinės neurologijos docentas Lauri Nummenmaa, sakoma pranešime. Tyrimo metu savanoriai iš Suomijos, Švedijos ir Taivano buvo prašomi susieti įvairias patiriamas emocijas su konkrečiomis kūno vietomis. Paaiškėjo, kad tiriamieji pyktį susiejo su galva, krūtine ir rankomis, pasibjaurėjimą su galva, rankomis ir pilvo sritimi, pasididžiavimą su viršutine kūno dalimi, o meilę - su visu kūnu, išskyrus kojas. Nerimas buvo dažniausiai siejamas su centrine krūtinės dalimi.

REKLAMA

Pasak tyrimo vadovo, labiausiai mokslininkus nustebino tai, kad šie rezultatai nepriklausė nei nuo asmeninių dalyvių psichofiziologinių skirtumų, nei nuo kalbinių ir kultūrinių grupių. Pasak doc. L. Nummenmaa, šis tyrimas atskleidė, kaip mūsų emocijos susijusios su kūnu.

„Mes norėjome suprasti, kaip kūnas ir protas veikia drauge generuodami emocijas. Fiksuodami su jausmais siejamus kūniškus pokyčius mes taip pat siekėme išsiaiškinti, kaip skirtingos emocijos, pavyzdžiui, pasibjaurėjimas ar liūdesys, atsiliepia realiems organizmo procesams“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurios emocijos gali įtakoti aktyvumą tam tikrose kūno vietose. Pavyzdžiui, dauguma pagrindinių emocijų yra susijusios su pojūčiais viršutinėje krūtinės dalyje ir atsiliepia kvėpavimo ir širdies ritmo pokyčiais. Be to, tiriamieji visas emocijas susiejo su galva, o tai gali liudyti apie pakitusį smegenų aktyvumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aalto universiteto Mokslo mokyklos mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti internetinėje žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ versijoje.

Suomijos tyrėjų išvados jau susilaukė ir kritiškų vertinimų: antai JAV Claremonto universiteto Neuroekonomikos tyrimų centro vadovas Paulas Zakas pareiškė, kad šis eksperimentas buvo prastai parengtas ir nesugebėjo atskleisti, kaip iš tikrųjų „veikia emocijos“. Mokslininko teigimu, suomių atliktas eksperimentas „ničnieko neįrodo“, sakoma pranešime.

REKLAMA

P. Zako manymu, būtų buvę kur kas naudingiau tiriamųjų patiriamas emocijas matuoti fiziniais kūno pokyčiais, tokiais kaip prakaitavimas ir temperatūra: taip esą būtų galima bandyti įrodyti, kad žmonių išgyvenami jausmai „atsispindi realybėje“. Savo ruožtu suomių mokslininkai tikina, kad toks metodas bus naudojamas naujuose tyrimuose.

Nors P. Zakas išreiškė skeptišką nuomonę dėl šio tyrimo rezultatų naudingumo, doc. L. Nummenmaa tuo neabejoja. Jo teigimu, daugelis psichikos ligų yra susijusios su pakitusiu emocijų sistemos veikimu, tad supratimas, kaip sveikų žmonių emocijos susijusios su protu ir kūnu, gali padėti gydant kai kurias psichikos ligas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų