REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Leistino saugaus greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių Lietuvoje. Tačiau ir toliau mūsų šalyje kas mėnesį fiksuojama tūkstančiai tokių pažeidimų. Palyginti su praėjusiais metais jų gerokai padaugėjo, o baudos liko tokios pačios.

Leistino saugaus greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių Lietuvoje. Tačiau ir toliau mūsų šalyje kas mėnesį fiksuojama tūkstančiai tokių pažeidimų. Palyginti su praėjusiais metais jų gerokai padaugėjo, o baudos liko tokios pačios.

REKLAMA

Kai kurie vairuotojai abejoja, ar jų dydis pakankamas. Ypač jeigu reikia mokėti tik pusę numatytos baudos. Policijos atstovai sako, kad kiekviena šalis atsakomybės lygį pasirenka atsižvelgdama į esamas aplinkybes.

Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad dabar galiojančios baudos ateityje gali būti pakeistos.

Mano, kad baudos gerokai per mažos

Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis Tomas. Jis pasakojo praėjusį savaitgalį gavęs baudą, tačiau stebėjosi, kad ji neadekvačiai maža.

„Važiavau atgal į Vilnių iš Marijampolės pro Prienus ir Aukštadvarį. Kadangi važiavau vakare apie šeštą valandą ir buvo jau gana tamsu. Neprivažiavus Trakų yra atkarpa, kur leidžiamas greitis yra 70 km/h, o paskui iš karto miesto riboženklis ir leidžiamas greitis – 50 km/h.

REKLAMA
REKLAMA

Tą kelią žinau neblogai ir vairuoju daugmaž iš atminties. Tikrai pristabdau kur reikia, nerizikuoju lenkdamas. O ir šiaip nesu didelis greičio mėgėjas. Tad gerokai nustebau, kai staiga į akis blykstelėjo blykstė. Stacionarių matuoklių ten nėra, taigi supratau, kad „nušovė“ trikojis“, – pasakojo Tomas.

REKLAMA

Esą pažiūrėję į spidometrą jis pamatė, kad jo greitis yra apie 80 km/h ir suprato, kad veikiausiai važiuoja miesto ribose, tad, matyt, laukia bauda už pažeidimą.

„Tiesą pasakius, maloniai nustebau, kad el. paštu pranešimą gavau dar tą patį savaitgalį. Kur kas greičiau, nei prieš kelis metus, kai tik po kelių mėnesių sužinojau, kad „nufotografavo“ ir vidutinio greičio matuoklis.

Bet dar labiau nustebau, kokia juokinga bauda laukia. Prieš kelis metus, kada viršijau greitį gal 12 km/h, gavau 5 eurų baudą. Dabar, skaičiuojant su paklaida, viršijau 27 km/h, o bauda – vos 15 eurų. Nesididžiuoju pažeidimu ir kitąkart būsiu atidesnis, bet rimtai abejoju, ar tokios baudos atgraso nuo greičio viršijimo“, – svarstė vyriškis.

REKLAMA
REKLAMA

Skaitytojas Tomas ptikino, kad jau sumokėjo skirtą baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Laksto dar daugiau ar tik daugiau fiksuoja?

Kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet vien per sausio mėnesį Lietuvoje iš viso užfiksuota 15,8 tūkst. pažeidimų, susijusių su greičio viršijimu. Tai yra net 45 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį, kai buvo užfiksuota 10,9 tūkst. tokių pažeidimų.

Šį sausį du trečdaliai užfiksuotų pažeidėjų greitį viršijo nuo 10 km/h iki 20 km/h. Per 4 tūkst. pažeidėjų greitį viršijo greitį 20–30 km/h. 

Per 1 tūkst. vairuotojų greitį viršijo dar daugiau. Tarp jų buvo beveik 200 pažeidėjų, lėkusių net 40 km/h greičiau nei leidžiama, o 75 greitį viršijo net 50 km/h.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis svarstė, kad šiemet pažeidimų daugiau veikiau dėl to, kad jie efektyviau fiksuojami.

„Prie tokių skaičių prisidėjo transporto priemonių pažeidimų fiksavimo sistemų plėtra. Jų pagalba fiksuojami ne tik greičio viršijimo atvejai, bet ir transporto priemonės be galiojančios techninės apžiūros, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir pan.“ – komentavo pašnekovas.

Kodėl skiriama mažesnė bauda nei minimali

Paklaustas, ar dabartinės baudos už greičio viršijimą nėra per mažos, R. Siaurusaitis atkreipė dėmesį, kad tai įstatymo leidėjo prerogatyva nustatyti vienokią ar kitokią atsakomybę už nusižengimus ar nusikaltimus.

REKLAMA

„Kiekviena šalis atsakomybės klausimą sprendžia atsižvelgdama į savo išsivystymo (ekonominį, kultūrinį) lygį, esančią teisinę sistemą, pripažįstamus (ne tik savo šalyje, bet ir kitose valstybėse) pavojingus ar šiurkščius, šiuo atveju Kelių eismo taisyklių, pažeidimus. Pavyzdžiui, vairavimą esant neblaiviam, nustatyto važiavimo greičio viršijimą ir pan.“ – aiškino policijos atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. 

„Lietuvos policija, tarp jų ir Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai, prižiūri ir kontroliuoja, ar visuomenės nariai laikosi galiojančių teisės aktų reikalavimų, nusižengusiems ir nepaisantiems nustatytos tvarkos – taiko teisės aktuose numatytas sankcijas, o ne juos (įstatymus) kvestionuoja ar interpretuoja“, – pabrėžė R. Siaurusaitis.

REKLAMA

Į klausimą kodėl kai kuriais atvejais pažeidėjui siūloma skirti dvigubai mažesnę baudą nei numatyta minimali, jis atsakė taip:

„Asmeniui, pirmą kartą padarius administracinį nusižengimą, siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, nustatytos kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas, įvertinęs visas pažeidimo aplinkybes, išsiaiškinęs sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, skiria baudą, numatytą kodekso straipsnio (straipsnio dalies) sankcijos ribose.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prie baudų dydžio bus sugrįžta?

Vidaus reikalų ministerija atsiųstame komentare atkreipė dėmesį, kad administracinio nurodymo teisinis institutas (kai pažeidėjui, esant tam tikroms sąlygoms, pasiūloma per tam tikrą laiką susimokėti pusę minimalios baudos) galioja nuo 2010 m. 

„Šiuo teisiniu reguliavimu buvo siekiama įteisinti savotiško valstybės ir pažeidėjo „susitaikymo“ galimybę, išvengti bylos nagrinėjimo etapo, sumažinti skundų dėl priimtų sprendimų skaičių, taupyti institucijų, nagrinėjančių administracines bylas, teismų finansines, darbo, laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Asmuo įvykdydamas administracinį nurodymą pripažįsta kaltę papildomai neapsunkindamas proceso“, – komentavo ministerijos specialistai.

REKLAMA

Taigi, anot jų, administracinio nurodymo pagrindinė paskirtis – įgyvendinti administracinių nusižengimų teisenos principus, t. y. greitai, ekonomiškai ir efektyviai ištirti administracinius nusižengimus.

„Diskusijos dėl baudų už greičio viršijimą ir kitus administracinius nusižengimus proporcingumo nuolat kyla ir galbūt ateityje prie baudų dydžio sisteminės peržiūros bus vėl grįžtama.

Vidaus reikalų ministerijos nuomone, eismo saugumo klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai – stiprinama kontrolė keliuose, diegiami greičio kontrolės prietaisai ir kitos priemonės, taip pat gerinama kelių infrastruktūra ir inžinerinės eismo saugos priemonės, tobulinamos Kelių eismo taisyklių nuostatos“, – rašoma ministerijos komentare.

Tai vat tokiam , dar reiktų pakartotinai išsiųsti 1500 er baudą, tada nereikėtų vaidinti didvyrio.
Taip,baudos mazos reikia didyt iki 10000,atimt namus,ir pasodyt y kalejima 10metu,,,,,,blet cia juk lietuva.kito zodzionegalibuti baus baust,ir dasyky baust.juk daugiaunieko ir nesugeba,musu protai is virsaus.....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų