Dreba dar vieno ministro kėdė – šįkart Eligijaus Masiulio. Susisiekimo ministras bus kviečiamas į Seimą pasiaiškinti, kodėl jam tapus ministerijos vadovu Liberalų sąjūdį pradėjo dosniai remti su jo ministerijos kuruojama sritimi susijusios įmonės.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė vienas paklausimo iniciatorių Petras Gražulis, neatmetama galimybė dėl šių faktų rengti interpeliaciją ministrui, jei E. Masiulio atsakymai nebus įtikinami. Anot parlamentaro, reikalingi 29 parašai, kad ministras būtų iškviestas į plenarinį posėdį, bus surinkti jau šią savaitę.
Galimai tikėdamosi palankių sprendimų ateityje pinigus partijai pirmiausia puolė pervedinėti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės, teigiama paklausime E. Masiuliui. „Iki pastarųjų Seimo rinkimų Liberalų sąjūdį šios įmonės finansiškai rėmė kur kas kukliau. Jums tapus susisiekimo ministru pinigų ir kitokios paramos nepašykštėjo ne tik su ministerijos veikla susijusios bendrovės, postų besitikintys partijos nariai, bet ir stambieji koncernai, kuriuos galimai domino pervežimo geležinkeliu tarifai, kelių tiesimas ir remontas“, - konstatuoja parlamentarai.
Nerimą Seimo nariams kelia tai, kad per praėjusių metu paskutinį ketvirtį ir šių metų pirmuosius trejus mėnesius Liberalų sąjūdžiui pervesta apie 450 tūkstančių litų iš šių juridinių asmenų:
- Fegda, viena didžiausių privačių kelių statybos įmonių Lietuvoje;
- Lifosa, galimai suinteresuota geležinkelio tarifų nustatymu;
- Belam telekomunikacijos, skelbianti, jog svarbiausius projektus įgyvendino transporto sektoriuje (AB „Lietuvos geležinkeliai“);
- Fortra, parduodanti bei nuomojanti žemės kasimo, kelių tiesimo, pamatų statymo ir krovinių kėlimo bei pervežimo įrenginius;
- Bangenė, didžiausia lietuviško kapitalo apvaliosios medienos didmeninės prekybos įmonė šalyje, besiverčianti ir medžio eksportu. Mediena transportuojama geležinkeliais, o Lietuvos geležinkelių kainas nustato Susisiekimo ministerija;
- Lietuvos jūrų laivininkystė;
- „A.R.D.S. TRANSPORT”;
- Roleda; besiverčianti ir su transporto sektoriumi susijusiomis statybomis;
- Actis AUTO IS;
- Betono dangos;
- Limega, besiverčianti ir kelių darbais;
- Lagriva, atliekanti specializuotas automobilių salonų remonto paslaugas;
- Krovinių terminalas;
- „Milsa“ kurios pagrindinė veikla – prekyba granito, dolomito skalda, metalo produkcija, nerūdinių medžiagų trupinimo įranga, pramoniniais sietais, transporterių ritinėliais ir juostomis;
- Telekonta, skelbianti, jog svarbiausius projektus įgyvendino transporto sektoriuje (AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ - „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, VĮ „Kauno aerouostas“, VĮ „Tarptautinis Palangos oro uostas“)
- AV Veikla.
Seimo nariai įtaria, kad taip galėjo būti pažeistas viešų ir privačių interesų konfliktas. Todėl E. Masiulio bus reikalaujama paaiškinti, kodėl tarp dosnių Liberalų sąjūdžio rėmėjų atsirado įmonės, esančios jo ministerijos pavaldume arba tos, kurių veikla susijusi su Susisiekimo ministerija. Ministras turėtų atsakyti ir kaip jis išvengia interesų konflikto, kai reikia priimti sprendimus, kurie turėtų įtakos šių įmonių veiklai. Taip pat bus aiškinamasi, ar šie rėmėjai pastaruoju metu yra laimėję konkursus Susisiekimo ministerijoje arba jos kontroliuojamose įmonėse.
Masiulis: rėmimas nereiškia palankumo
Ministras E. Masiulis apie Seimo narių ketinimą aiškintis Liberalų sąjūdžio rėmimo klausimus prisipažino išgirdęs tik iš „Balso.lt“ žurnalistės. „Kai gausiu kvietimą, žinoma mielai dalyvausiu posėdyje“, - sakė E. Masiulis.
Paklaustas apie pervedimus partijai E. Masiulis iš pradžių teigė sunkiai įsivaizduojantis, kas partiją remia, o kas ne. „Man, kaip partijos vadovui, labai gerai nežinoti šitų dalykų“, - tikino ministras. Tačiau perklaustas, ar jis tikrai nežinojo, jog su jo ministerijos kuruojama sritimi susiję juridiniai asmenys remia jo partiją, ministras prisipažino, kad tokią informaciją jis žino iš Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamų ataskaitų.
Tačiau E. Masiulis portalą „Balsas.lt“ tikino, kad šių juridinių asmenų parama neturi jokios įtakos jo priimamiems sprendimams. „Jeigu kas nors taip naiviai tikisi, kad parėmęs kažkokia suma partiją sulauks palankių sprendimų, tai to tikrai nebus. Čia yra naivus tikėjimas ir net nereikia jokių iliuzijų turėti“, - kalbėjo ministras. „Mes, kaip partija, pasisakome bendrai už verslo sąlygų gerinimą, bet tai jokiu būdų nereiškia, kad konkrečioms įmonėms turėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos“, - tvirtino susisiekimo ministerijos vadovas.
Premjeras siūlo partijoms gyventi tik iš valstybės lėšų
Premjeras Andrius Kubilius žurnalistams sakė detaliau komentuoti šio atvejo negalintis, kadangi nėra detaliau susipažinęs su faktais. Tačiau A. Kubilius pareiškė, kad Lietuvoje reikėtų grįžti prie minties, kad kol kas politinėms partijoms turėtų būti uždrausta gauti finansinę paramą „iš šalies“ - tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, o partijos turėtų tenkintis valstybės dotacijomis.
Anot ministro pirmininko, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija šiuo metu jokios paramos iš šalies negauna. Premjeras pajuokavo, kad galbūt tai krizės padarinys, o galbūt partija paprasčiausiai nemoka ieškoti rėmėjų.
***
E. Masiulis - toli gražu ne vienintelis ministras, kuriam grasoma interpeliacijomis. Opozicija žada surinkti pakankamai parašų, kad būtų reikalaujama finansų ministro Algirdo Šemetos atsistatydinimo. Jie teigia taip pat nesantys patenkinti socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio bei švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus veikla. „Tvarkiečiai“ kalba ir apie interpeliacijos premjerui Andriui Kubiliui būtinybę.
