Tyrėjų dėmesio sulaukė Kretingoje registruota pelno nesiekianti viešoji įstaiga „Kretingos maistas“, kurios pagrindinė veikla – viešas maitinimas, maisto ruošimas, pristatymas į mokyklas, darželius, ligonines, šių įstaigų virtuvių veikla bei restorano veikla.
Viešojoje įstaigoje dirba daugiau nei 700 darbuotojų, o su ja sąsajų turinčioje Vilniuje registruotoje bendrovėje – daugiau nei 850 darbuotojų. Maitinimo paslauga teikiama daugiau nei 200 įstaigų (mokyklos, darželiai, ligoninės, įkalinimo įstaigos ir kt.). Pagrindinės įstaigos pajamos yra gaunamos iš viešųjų juridinių asmenų už teikiamą maitinimo paslaugą, laimėjus viešojo maitinimo konkursus.
Šios įstaigos aptarnaujamų mokyklų ir kitų įstaigų valgyklose teikiama ne tik valstybės finansuojama nemokamo maitinimo paslauga – jose už savo lėšas gali nusipirkti pavalgyti mokiniai, negaunantys nemokamo maitinimo, mokyklų ir kitų įstaigų personalas bei visi kiti norintys pavalgyti asmenys, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais. Dėl šios priežasties įstaiga nemažai pajamų gauna grynaisiais pinigais.
Dalį grynųjų pasiliko sau?
Kaip praneša FNTT, tyrimo metu gauta duomenų, kad viešosios įstaigos direktorė Asta Norkuvienė kartu su jos dalininku, įmonių buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės direktore ir kitais susijusių įmonių darbuotojais už įvairiose aptarnaujamose įstaigose parduodamą maitinimo paslaugą ir maisto patiekalus bei produktus dalies gautų grynųjų pinigų galbūt neapskaito įstaigos buhalterinėje apskaitoje, t. y. gali būti piktnaudžiaujama teisės aktų suteiktomis galimybėmis, kadangi maitinimo paslaugos buvo teikiamos nenaudojant elektroninių kasos aparatų.
Gaunamos pajamos registruojamos ranka rašomose savaitinėse kasos ir pinigų ataskaitose. Šios savaitinės grynųjų pinigų gavimo ataskaitos bei grynieji pinigai du kartus per mėnesį buvo perduodami į viešosios įstaigos būstinę, esančią Kretingoje, kurioje galėjo būti priimami sprendimai – kokią dalį grynųjų pinigų įtraukti į apskaitą, o kokios neapskaityti.
Pagal viešosios įstaigos vidinę tvarką šios grynųjų pinigų ataskaitos buvo saugomos ypač trumpą laiko tarpą, taip panaikinant galimybę kontroliuojančioms institucijoms nustatyti realias bendrovės pajamas (t. y. dokumentai galėjo būti tyčia sunaikinti, siekiant apsunkinti įmonės patikrinimą). Neapskaitytus pinigus viešoji įstaiga galėjo naudoti įvairioms paslaugoms be apskaitos dokumentų įsigyti, o įvykusių sandorių, tikėtina, taip pat neįtraukė į įmonės apskaitą.
Sugalvojo, kaip investuoti patiems nereikėtų
FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad „Kretingos maistas“ ir su ja susijusios įmonės, laimėjusios viešojo maitinimo konkursą ir turėjusios prievolę iš savo lėšų atlikti dalį patalpų remonto ir priežiūros darbų bei nupirkti dalį virtuvinės įrangos, galbūt klastodamos dokumentus, sukčiaudamos ir vykdydamos apsimestinius įrangos pirkimo–pardavimo sandorius, kaip investiciją panaudojo seną ar nurašytą virtuvinę įrangą.
Be to, įranga ar inventorius kaip viešosios įstaigos ar kitos susijusios įmonės, laimėjusios maitinimo paslaugos teikimo viešąjį konkursą, investicija buvo nurodoma keletą metų iš eilės, tokiu būdu galėjo būti išvengta dalies nuosavų lėšų privalomo investavimo, nurodyto laimėto konkurso sąlygose.
Tyrimo metu buvo atlikta daugiau nei 40 kratų administracinėse patalpose, darbuotojų gyvenamosiose vietose ir automobiliuose. Jų metu išimti tyrimui reikšmingi dokumentai bei kompiuterinės laikmenos, rasta dalis pirminių apskaitos dokumentų, kurių nespėta sunaikinti. Surasta ir paimta daugiau kaip 41 tūkstantis eurų neapskaitytų grynųjų pinigų, kuriems Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Stebisi dėl kratų
Portalui tv3.lt atsiųstame VšĮ „Kretingos maistas“ juristo Vytauto Daržinskio komentare pažymima, kad viešoji įstaiga atsakingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų, pajamas ir išlaidas registruoja pagal nustatytus reikalavimus, grynuosius pinigus naudoja griežtai laikydamasi galiojančių taisyklių, su valstybės institucijomis ir teisėsauga nuolatos bendradarbiauja geranoriškai ir maksimalia apimtimi: visi reikalingi dokumentai pateikiami laiku.
„Tikimės, kad šitas nesusipratimas bus išspręstas pareigūnams įsigilinus į dokumentus ir įstaigos veiklą reguliuojančius teisės aktus. Niekam iš viešosios įstaigos darbuotojų įtarimų pareikšta nėra.
Keista, kad įprasta tvarka gaunamus dokumentus buvo nuspręsta paimti per kratas, tuo labiau, kad iš karto po kratų atlikimo įstaigoje buvo gauti FNTT reikalavimai papildomai pateikti dokumentus, kurie buvo įvykdyti nustatytais terminais ir pilna apimtimi. Tokia pačia tvarka pareigūnai galėjo gauti ir visus kitus dokumentus, neatliekant bereikalingų kratų”, – aiškino VšĮ „Kretingos maistas“ juristas.
Anot V. Daržinskio, sulaukus tarnybų rekomendacijų, visos įmonėje patvirtintos tvarkos bus peržiūrėtos ir atnaujintos, kad būtų užtikrintas maksimalus veiklos skaidrumas.
Juristas tikino, kad VšĮ „Kretingos maistas“ nuolat tvarkingai moka mokesčius ir per pastaruosius penkerius metus į valstybės biudžetą sumokėjo apie 8,5 mln. EUR mokesčių, iš jų vien tik „Sodrai“ sumokėta daugiau kaip 3 mln. EUR.
V. Daržinskio komentare pažymima, kad nuo 2012 metų VšĮ ,,Kretingos maistas" yra kasmet Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiamame „TOP 50 viešosios įstaigos, į VMI sąskaitą sumokėjusios daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų“ mokesčių mokėtojų sąraše.
