REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sicilija tarsi magnetas traukia turistus.  Ši sala – autonominis Italijos regionas su 5 milijonais gyventojų, skalaujama Viduržemio, Tirėnų ir Jonijos jūrų, yra visos Vakarų civilizacijos lopšys.

REKLAMA
REKLAMA

(I-mąją pasakojimo dalį skaitykite čia.)

Apie turtingą salos praeitį byloja graikų, romėnų, musulmonų, maurų bei ispanų kultūros pėdsakai, iki šių dienų išsilaikę nesuskaičiuojamuose meno ir architektūros kūriniuose. Egzotiška gamta, baltais smėlio paplūdimiais, paslaptingu Etnos ugnikalniu bei laiko tėkmės nepaliestais viduramžių kaimais viliojanti Sicilija – vienas iš populiariausių Europos turistinių maršrutų. Daug turistų keliauja organizuotai, grupėmis autobusu ir lėktuvu, tačiau norintiems keliauti savarankiškai turistinės informacijos dar trūksta.

REKLAMA

Kelionės nuomotu automobiliu

Iš tiesų individuali kelionė nėra sudėtinga, tačiau reikalaujanti pasirengimo. Paprasčiausia būtų atskristi į Palermo ar Katanės oro uostus ir išsinuomoti automobilį. Automobilių nuomos punktus galima lengvai rasti tiek oro uoste, tiek miesto centre. Automobilio nuomos kaina parai – nuo 47 iki 106 eurų. Vairuoti reikia labai atidžiai, nes vietiniai beveik nepaiso eismo taisyklių. Mokamų aikštelių pakanka, tačiau automobilį galima palikti ir gatvėje. Keliaujant po salą automobiliu galima susidaryti dienos maršrutą ir aplankyti atokiausias salos vietas. Kelionei tiktų bet koks metų laikas. Tačiau geriausia keliauti pavasarį arba rudenį. Reikėtų vengti kelionės vasarą, nes labai karšta, drėgna ir daug žmonių. Atostogaujantys siciliečiai ir italai iš kitų regionų sudaro nesibaigiančias spūstis keliuose, užtvindo paplūdimius ir miestus, be to, sukelia viešbučių, restoranų ir kitų paslaugų kainas. Apžiūrėti salą galima per 7–15 dienų, atsižvelgiant į tai, kiek laiko pasirengę skirti vienam ar kitam miestui.

REKLAMA
REKLAMA

Agridžentas ir Selinuntė

Leidžiantis žemyn Viduržemio jūros pakrante pasiekiami didieji Magna Graecia miestai: Agridžento ir Selinuntė. Šių dviejų miestų senoji šlovė neišblėso per tūkstantmečius.

Įžymybė – šventyklų slėnis

Rašytojas Gi de Mopasanas kažkada rašė, kad Selinuntė – tai ištrauktų iš griuvėsių ir tvarkingai sudėtų kolonų kolekcija. Iš tiesų, pats miestas, atstatytas po žemės drebėjimo, yra labai modernus. Tačiau pati įdomiausia vieta – turtingas archeologinis parkas, sudarytas iš V ir VI a. pr. m. e. šventyklų ir kitų pastatų liekanų. Agridžento, kažkada buvęs graikų miestas, matė užkariautojus romėnus, bizantiečius, arabus ir galiausiai normanus. Viduramžių miestas su viena pagrindine gatve, vedančia aukštyn ant kalvos viršūnės, su šimtais atsišakojusių siaurų gatvelių, kuriuose daug restoranų, viešbučių ir parduotuvių yra Luigi Pirandello, Nobelio premijos (1934 m.) laureato, gimtasis miestas. Svarbiausia istorinė vieta, prisišliejusi prie miesto, yra Valle dei Templi (šventyklų slėnis). Tai buvęs senovinis graikų miestas Akragas, įkurtas VI a. pr. m. erą. Laikui bėgant miestas buvo užkariautas kartaginiečių, vėliau romėnų, pakeitusių jo pavadinimą. Daugelis rašytojų ir menininkų teigia, kad Šventyklų slėnį reikia lankyti saulei tekant arba leidžiantis, tada slėnis yra apgaubiamas paslaptinga šviesos aura. Yra Junono ir Dzeuso šventyklos. Konkordo šventykla, kurią puošia trylika kolonų, vėliau paversta krikščionių bažnyčia. Pati seniausia yra Herkulo, pastatyta VI a. prieš mūsų erą, o didžiausia – Demetros šventykla.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Romėnų viloje – gražiausios Europos mozaikos

Keliaujant toliau vertėtų užsukti į Piazza Armerina. Piazza Armerina pavadinimas kilo iš Colle Armerino trijų kalvų, ant kurių buvo pastatyta aikštė ir didinga vila. Miestas suklestėjo X amžiuje, prie saracėnų. Viduramžių senamiestis didžiuojasi bažnyčių gausybe bei baroko ir Renesanso architektūros pastatais. Aukščiausioje vietoje stovi katedra su įspūdingu XV a. mediniu kryžiumi. Vos už 6 kilometrų puikuojasi Villa Romana del Casale (bilietas 4,50 eurų) – didžiausia išlikusi romėnų vila. Jos 40 kambarių išpuošti gražiausiomis Vakarų Europoje mozaikomis. Būdami mieste paragaukite tradicinio vietos patiekalo – Tagliatelle alla Boscaiola (itališki makaronai su veršienos faršu, pomidorų padažu, grietine, šviežiais žirneliais ir grybais).

REKLAMA

Ragusa

Kitas sustojimas – Ragusa. Šis miestas, geriausias Sicilijos baroko stiliaus šedevras, susideda iš dviejų miestų: aukštutinio (Ragusa Superiore), beveik visiškai sunaikinto 1693 m. žemės drebėjimo metu, ir žemutinio (Ragusa Ibla), puikiai išsilaikiusio iki šių dienų. Juos skiria slėnis. Ragusa Superiore įdomiausias pastatas yra XVIII a. Cattedrale di San Giovanni bei Palazzo Mediterraneo (bilietas – 2,10 eurų) – dabartinis archeologijos muziejus su gausia graikų ir romėnų kultūros laikotarpių kolekcija. Važiuojant iš Ragusa Superiore į Ragusa Ibla, atsiveria puikus panoraminis pietryčių Sicilijos vaizdas. Ragusa Ibla aplankykite katedrą, Piazza Duomo, Giardino Obleo, bei Chiesa di San Giacomo, pastatytą XIV a. ir puikiai restauruotą po 1693 m. žemės drebėjimo.

REKLAMA

Sirakūzai: buvusios šlovės pėdsakais

Važiuojant Sirakūzų link trumpam reikėtų stabtelėti Noto. Tai barokinis miestas, įkurtas maždaug 2000 metų prieš mūsų erą, deja, dabar labai sunykęs ir apleistas. Sirakūzus nuo Palermo skiria 330 km. Tai buvęs vienas iš didžiausių ir svarbiausių senosios Graikijos miestų. Žymaus graikų fiziko ir matematiko Archimedo miestas. Iš Korinto atvykę kolonizatoriai miestą įkūrė Jonijos jūros pakrantėje maždaug 735 metais prieš mūsų erą. Deja, jau visas tūkstantis metų, kai miestas lėtai nyksta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prie miesto prisišliejęs Parco Archeologico della Neapolis (bilietas – 4,50 eurų). Tai archeologinis parkas, kuriame yra pats didžiausias Sicilijoje graikų teatras. Prieš parką yra originalus ir nemokamas papirusų muziejus po atviru dangumi. Sirakūzai yra vienintelė vieta, išskyrus Nilo slėnį, tinkanti papirusams dėl savo specifinio klimato. Papirusas buvo naudojamas ne tik popieriaus, bet ir lengvų laivų, virvių, krepšių, avalynės net perukų gamyboje. Antikiniame graikų teatre po atviru dangumi gegužės ir birželio mėnesiais vyksta spektakliai. Jau du tūkstančiai metų, kai teatro scenoje atliekamos Aischilo, Sofoklio ir Euripido dramos. Bilieto kaina – apie 25 eurus.

REKLAMA

Netoli teatro yra didžiulis 60 metrų ilgio urvas Latomia del Paradiso, dėl savo keistos formos  vadinamas Dionizijaus ausimi. Legenda byloja, kad despotas Dionizijus prievarta suvarydavo kalinius į urvą ir nakties metu klausydavosi jų pašnekesių. Viduje – nuostabi akustika, todėl dauguma turistų nesivaržo uždainuoti. Šalia yra Grotta dei Cordari – buvusios virvių meistrų dirbtuvės. Kitoje pusėje – romėnų amfiteatro, pastatyto Augusto laikais, kuriame vykdavo gladiatorių kovos, bei Herono altoriaus, kur graikai aukodavo gyvulius, liekanos.

REKLAMA

Aplankius antikinį parką reikia važiuoti aukštai iškilusio bokšto link. Tai – Santuario della Madonna delle Lacrime, moderni bažnyčia, pastatyta 1994 m., pagal Prancūzijos architektų projektą. Sakoma, kad čia 1953 metais vieno neturtingo siciliečio namuose pravirko Dievo Motinos statula ir verkė net penkias dienas. Žmogelis, nušluostęs ašaras nosinaite, kunigams padedant, perdavė ją mokslininkams, kad ištirtų statulos skruostais tekėjusį skystį. Tyrimai parodė, kad šio skysčio cheminė sudėtis tokia pat kaip ir žmonių ašarų. Šią vietą kasdien aplanko tūkstančiai piligrimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Netoli bažnyčios yra turizmo biuras, kuriame galima gauti viešbučių sarąšą. Daugiausia nebrangių viešbučių yra naujamiestyje. Į senamiestį veda corso Umberto, per tiltą Ponte Nuove. Tai nedidelis pusiasalis, vadinamas Ortigija. Šią gražią vietovę aplankyti užtektų gero pusdienio. Tačiau neskubėkite išvažiuoti. Pasidžiaukite ramybe, pasigrožėkite senoviniais pastatais, pasigėrėkite iš vienos pusės ramia Viduržemo, o iš kitos pusės – putota Jonijos jūromis.

Įėjus į pusiasalį pasitinka didžiuliai Apolono šventyklos griuvėsiai. Pasukus bet kuria siaura senovine gatvele galima patekti į miesto centrą – Piazza Duomo, apsupta didingais baroko ir viduramžių stiliaus rūmais. Pasak graikų mitologijos, Ortigijos salą valdė gražuolė Kalipsė, kuri sugebėjo išlaikyti Odisėją net septynerius metus. Miesto architektūros stiliai keitėsi, nes keitėsi kolonizatoriai. Ant išlikusių graikų šventyklos liekanų iškilusi elegantiška ir grakšti katedra, skirta miesto globėjai šventajai Liucijai. Antroji miesto puošmena – Piazza Archimede aikštė su didžiuliu baroko stiliaus fontanu, išpuoštu mitologiniais personažais. Senamiestyje pilna restoranų, kavinių bei nedidelių parduotuvių. Populiariausias Sirakūzų patiekalas – Zuppa di pesce (žuvų sriuba).

REKLAMA

Katanija – baroko perlas

Važiuojant į šiaurę nuo Sirakūzų, už 60 km, yra antras pagal dydį Sicilijos miestas – Katanija. Miestą įkūrė graikai VIII a. pr. m. e. Vėliau jį kolonizavo romėnai, po to – arabai iš Tuniso ir galiausiai normanai. Nuolatinė miesto šeimininkų kaita paliko gilius pėdsakus jo istorijoje, kuriuos visiškai sunaikino 1669 m. išsiveržusi Etnos lava ir 1693 metų žemės drebėjimas. Dabartinis miestas, pastatytas XVIII a., regėjęs ekonominį bei kultūrinį suklestėjimą XIX a., šiuo metu atrodo gerokai apleistas ir lėtai nykstantis. Katanija, stovinti Etnos ugnikalnio papėdėje, ant Jonijos jūros kranto, pelnytai laikoma vienu iš gražiausių Europoje baroko architektūros stiliaus miestu. Baroko miestu Katanija tapo architekto Battista Vaccarini dėka. Dauguma pastatų yra iš juodos lavos ir gausiai dekoruoti baltu marmuru. Katanija yra žymaus kompozitoriaus Vincenzo Bellini ir garsaus rašytojo Giovanni Verga gimtasis miestas.

REKLAMA

Katanija – karščiausias Italijos miestas. Vasarą metu temperatūra siekia  40 laipsnių karščio. Gatvės visada užtvindytos praeivių ir automobilių. Katanijoje reikėtų praleisti mažiausiai vieną arba dvi dienas. Geriausia atvykti ryte, o vakare ieškoti nakvynės arčiau jūros. Viešbučiai mieste labai brangūs: vienos žvaigždutės viešbutyje kambarys gali kainuoti net 90 eurų. Automobilį geriausia palikti stovėjimo aikštelėje ir po miestą vaikštinėti pėstute. Stovėjimo aikštelių yra daug, paprastai jose šeimininkauja vienas vyrukas, kuris už simbolinį euro ar dviejų mokestį padeda įvažiuoti, pasistatyti automobilį ir išvažiuoti. Turizmo biurai miesto centre beveik visada uždaryti, todėl miesto žemėlapį teks nusipirkti suvenyrų kioske.

REKLAMA
REKLAMA

Katanijos įžymybės

Miestas garsus universitetu, didžiuliu ir turtingu teatru Massimo (arba dar vadinamu Bellini teatru) ir nesuskaičiuojamomis baroko stiliaus bažnyčiomis. Visi lankytini monumentai yra išsidėstę gatvėje Via Vittorio Emanuele II arba šalia jos. Miesto širdis –Piazza Duomo, sukurta Vaccarini. Vienoje jos pusėje puikuojasi Katanijos katedra Duomo, to paties architekto pastatyta ant normanų XII amžiaus katedros liekanų. Priekinį fasadą puošia antikinio teatro kolonos bei šventųjų statulos. Viduje yra Bellini mauzoliejus. Cappella della Madonna yra puikus romėnų sarkofagas bei XIV a. Mergelės Marijos medinė statula, o Cameredda yra saugomi šventosios Agatos, miesto globėjos, reliktai.

Kitoje aikštės pusėje yra Fontana dell`Elefante, taip pat Vaccarini kūrinys, tapęs miesto simboliu. Fontaną sudaro trys dalys: apačioje – Katanijos upės Simeto ir Amenano, vidurinėje dalyje yra dramblys, miesto simbolis nuo XIV amžiaus, o viršutinėje – Egipto obeliskas. Šiaurinėje aikštės dalyje yra Palazzo degli Elefanti, dabartinė miesto rotušė, ir Palazzo Senatorio.

Praėjus aikštę ir kylant į viršų prieinamas graikų-romėnų teatras, pastatytas 415 metais prieš mūsų erą ant senojo graikų teatro liekanų. Čia vykdavo gladiatorių kovos. Laukiniai gyvūnai būdavo gabenami laivais iš netoliese esančio Afrikos žemyno. Šalia prisiglaudęs Odeonas (bilietas – 2 eurai).

REKLAMA

Vertėtų aplankyti vadinamąjį muziejų trio: Museo Civico Belliniano (nemokamas), Museo Emilio Greco (nemokamas) ir Casa di Verga (2 eurai). Palazzo Biscari yra puošniausi rūmai visame mieste. Juose gyveno princas Biscari, muzikos, meno ir archeologijos mylėtojas. Įėjimas nemokamas, iš anksto užsirašius.

Į vakarus nuo aikštės yra Castello Ursino, XIII a. statyta Frederiko II tvirtovė (įėjimas nemokamas). Šiame, atrodytų, iš lauko pusės niūrame pastate – gausi archeologinių iškasenų kolekcija. Monastero di San Nicolo All`Arena teritorijoje yra pati didžiausia Katanijos bažnyčia Chiesa di San Nicolo All`Arena. Šiuo metu vienuolynas – Katanijos universiteto dalis.

Miesto centre yra romėnų amfiteatras, įrengtas 3 šimtmetyje, o atrastas tik XVIII amžiuje. Jo dydis patvirtina, kad Romėnų imperijos laikais Katanija buvo labai svarbus miestas. Būtinai aplankykite gatvės turgų, išsiplėtusį po daugybę gatvių šalia Via Vittorio Emanuele. Turgaus vaizdų ir kvapų aprašyti neįmanoma. Populiariausia kavinė – Caffe del Duomo. Ji pastatyta 1800 m., Belle Epoque stiliaus. Galite paragauti sicilietiškų vaisių formos migdolinių pyragaičių (kaina 1–3 eurai). Taip pat galite apsilankyti žymios italų madų kūrėjos, kilusios iš Katanijos, Marella Ferrera, moteriškų drabužių parduotuvėje. Kainos – nuo 800 eurų.

REKLAMA

Etna – salos simbolis

Labai svarbus kelionės punktas – Etnos ugnikalnis. Jis dunkso už 31 km nuo Katanijos ir už 23 km nuo Taorminos. Į jį veda daug kelių. Iš anksto pasirūpinkite šiltais drabužiais ir gera avalyne. Etnos ugnikalnis – didžiausias ir aukščiausias visoje Europoje. Jo aukštis – 3292 metrai. Snieguota viršūnė, amžinai pasislėpusi dūmuose, kelia kasdienį papėdės gyventojų nerimą. Veikiantis ugnikalnis gali išsiveržti bet kuriuo metu. Išsiveržusi lava 1928 metais palaidojo kaimelį Mascali, o 2001 m. ir 2002 m. pelenų debesys pasiekė net Afriką.

Etnai labai svarbi vieta skiriama graikų mitologijoje. Sakoma, kad Dzeusas čia sutriuškino daugiagalvį slibiną, kad Empedoklis šoko į kraterį ir tokiu būdu pasiekė Olimpo kalną bei užėmė vietą tarp dievų, kad Hefaistas, padedamas vienaakio Kiklopo, įkūrė savo buveinę ant Etnos viršūnės.

Kaip pasiekti Etną

Privažiuoti prie Etnos geriausia iš šiaurės pusės, nes gamta daug turtingesnė, mažiau miškų, laukuose pilna gėlių. Pietinė pusė nuklota sustingusia lava, vietomis apaugusi miškais. Važiuojant iš šiaurės, geriausia atvažiuoti greitkeliu iki Piano Provenanza. Tai puiki žiemos slidinėjimo vieta. Už 37 eurus čia galima nusipirkti dviejų valandų kelionę autobusu į Etnos viršūnę prie pat stebėjimo stoties. Iš Katanijos lengviausia pasiekti Etną iš šiaurės pusės važiuojant iki Tangenziale Ovest, po to pasukti Gravina link. Atvykus į Gravina tęsti kelionę ir pasukti į Mascalucia, po to – į Nicolosi. Iš ten – į Rifugio Sapienza. Tai nedidelis kaimelis pietinėje Etnos pusėje. Čia organizuojamos ekskursijos autobusu arba pėstute su gidu. Ekstremalių pojūčių mėgėjams organizuojamos 2–3 valandų ekskursijos džipais (kaina – 38 eurai) iki pat pavojingų ugnikalnio vietų. Už 75 eurus nedidelis kabantis vagonėlis apveža pro visus jau užgesusius kraterius. Visur iškabos skelbia, kad krateriai gali išsiveržti netikėtai, ir kad Etnos lankytojai rizikuoja savo gyvybe. Taip atsitiko 1990 m., kai žuvo 11 lankytojų. Prie Etnos reikėtų atvažiuoti anksti ryte, nes visos ekskursijos baigiasi 16 valandą. Viešbučių šalia nėra.

REKLAMA

Pro buvusį graikų miestą

Grįždami prie jūros galite užsukti į barokinį miestelį Acireale, kuris buvo palaidotas po lava ir atstatytas XVIII amžiuje. Važiuojant Taorminos link, už 47 km nuo Katanijos yra pirmasis graikų miestas Naxos. Miestą 735 m. prieš mūsų erą įkūrė pirmieji Sicilijos saloje išsilaipinę graikai. Dabartiniame Gardini Naxos mieste galima apžiūrėti pirmosios graikų kolonijos liekanas, aplankyti archeologijos muziejų (bilietas – 2 eurai) ir pasigrožėti citrusinių vaisių giraitėmis bei baltu paplūdimių smėliu.

Taormina – Sicilijos gražuolė

Taormina ir Etna – įspūdingiausios Sicilijos vietos. Taormina buvo įkurta ant Monte Tauro uolos IV a. prieš mūsų erą. Daug kolonizatorių prisidėjo prie miesto gerovės: graikai, kartaginiečiai, romėnai, saracėnai, prancūzai ir ispanai. Taormina laikoma pačiu gražiausiu Sicilijos miestu. Lankytojų netrūksta visais metų laikais, nes miestas skirtas atsipalaiduoti ir pailsėti. Čia laiką mėgsta leisti ne tik Italijos, bet ir Europos žymūs aktoriai, menininkai bei rašytojai. Sakoma, kad turistams kelią atvėrė keturi vokiečiai: poetas Getė, fotografas Viljamas fon Gledenas, dailininkas Gledenas ir Kaizeris. Vėliau lankėsi Greta Garbo, Sophia Loren, Marlen Dietrich, Elizabeth Taylor, Richardas Burtonas, Cary‘is Grantas ir daugelis kitų pasaulio žvaigždžių. Gi de Mopasanas rašė: „Jei manęs kas paklaustų, ką galima aplankyti Sicilijoje, tai neabejodamas atsakyčiau: Taorminą. Ji pavergia akis, protą ir fantaziją“.

REKLAMA

Iš tiesų, gamtos peizažai nepakartojami: vienoje pusėje – amžinu sniegu padengta Etnos viršūnė, kitoje – nuostabi jūros panorama, tiesiog po kojomis – balti Gardini Naxos paplūdimiai. Apsistoti geriausia Gardini Naxos arba Mazzaro. Viešbučiai ir restoranai brangūs. Vienos žvaigždutės viešbutyje kambarys ne sezono metu gali kainuoti net 90 eurų. Taorminoje dar dvelkia viduramžių dvasia. Teatro Greco (bilietas – 4,50 eurų), antras pagal dydį Sicilijoje, įrengtas tarp dviejų uolų, yra labiausiai lankomas monumentas. Dabartinis teatras – tai antrajame mūsų eros šimtmetyje romėnų atstatytas teatras. Šiais laikais antikiniame teatre vyksta kasmetiniai kino festivaliai. Taorminoje yra pati gražiausia viešoji biblioteka, Biblioteca di Comune di Taormina, 1900 m. įrengta XV a. bažnyčioje, Chiesa di Sant`Agostino. Poilsiautojai atvyksta į Taorminą ne dėl šių monumentų, bet dėl nuostabios gamtos.

Mesina

Pravažiavę 53 km palei jūrą pasieksite trečią pagal dydį Sicilijos miestą Mesiną. Kelias veda pro nedidelius kurortinius miestelius. Tai gera galimybė iš arčiau pamatyti, kaip atrodo vasaros kurortai, paplūdimiai ir jūra. Mesinos miestas įkurtas ant Jonijos jūros kranto, Peloritani kalno papėdėje. Vos penkių kilometrų pločio Mesinos sąsiauris skiria šį Sicilijos miestą nuo Italijos Kalabarijos regiono. Į Italiją persikelti galima tik keltu. Jau pradėtą tiesti tiltą ketinama atidaryti tik 2012 metais.

REKLAMA

Mesina – giliausias ir saugiausias Viduržemio jūros baseino uostas. Miestą VIII a. prieš mūsų erą įkūrė sikulanai ir pavadino Zancle. V a. pr. m. e. jį kolonizavo graikai ir pavadino Mesana, III a. kolonizavo romėnai. Kaip ir daugelis Sicilijos miestų, Mesina neišvengė dažnos šeimininkų kaitos. Likimas miestui buvo žiaurus ir negailestingas: maro ir choleros epidemijos, dažni karai, žemės drebėjimai. Dabartinis miestas, atstatytas po 1908 m. žemės drebėjimo ir po Antrojo pasaulinio karo bombardavimų, yra modernus ir didelis. Pigiausi viešbučiai įsikūrę šalia uosto. Kuklų kambarį galima rasti už 35 eurus. Istorinių monumentų nėra daug. Vienintelė gotikos architektūros stiliaus bažnyčia Santa Maria degli Alemanni buvo pastatyta XIII amžiuje. Gotikos stilius, išplitęs daugelyje Europos šalių, Sicilijoje neprigijo. Šalia bažnyčios stovėjo ligoninė, kurioje buvo gydomi veteranai. Žymiausias ligonis XVI a. buvo Miguelis Servantesas, patekęs į ligoninę po Lepanto mūšio. Iš ligoninės beveik nieko neliko, o bažnyčia XVIII a. labai nukentėjo nuo žemės drebėjimo. Vienas iš seniausių ir ryškiausių istorinių monumentų yra Chiesa Santissima Annunziata dei Catalani. Mesinos gyventojai buvo labai nustebę, kai po 1908 metų žemės drebėjimo bažnyčia liko beveik nepaliesta. Liko tik XII a. statinys, o tai, kas buvo pristatyta vėliau, virto griuvėsiais. Bizantijos architektūros stiliaus bažnyčia buvo pastatyta XII a. ant pagonių Neptūno šventyklos griuvėsių.

REKLAMA

Mesinos katedra buvo pastatyta XII a. normanų valdymo laikotarpiu ir skirta Mergelei Marijai. Po 1908 m. žemės drebėjimo ją atstatė architektas Valenti pagal senuosius brėžinius. Viduje yra tikra XIV a. mozaika, vaizduojanti tarp angelų ir šventųjų sėdinčią Mergelę. Altorių puošia Manta d`Oro, auksinis apsiaustas, specialus apdangalas, skirtas Mergelei ir kūdikiui (įėjimas nemokamas, ekskursija anglų kalba – 5 eurai). Nuo 1930 metų čia stovi patys didžiausi vargonai visoje Italijoje. Orologio Astronomico, XVI a. pastatytas bokštas su astronominiu laikrodžiu buvo atstatytas po 1908 m. žemės drebėjimo, o 1933 m. tapo didžiausiu pasaulyje bokšto laikrodžiu, su judančiomis figūrėlėmis. Kai laikrodis muša vidurdienį, mechaninės figūrėlės juda grojant Šuberto „Ave Maria“. Mini paradas prasideda lygiai vidurdienį. Fontana dell`Orione stovi katedros aikštės viduryje. Tai Giovanni Angelo Montorsoli XVI amžiaus kūrinys – pats gražiausias Europoje XVI a. fontanas, meno kūrinys. To paties autoriaus sukurtas Fontana del Nettuno buvo nuspręstas pastatyti matomoje iš uosto vietoje. Mesina yra žymaus Italijos renesanso tapytojo Antonello da Messina gimtasis miestas.

Tirėnų jūros pakrante iki Palermo

Iki Palermo yra 233 km. Jei važiuosite pakrante, galėsite pasigrožėti nuostabiu Parco Naturale Regionale delle Madonie. Važiuojant pajūriu, dešinėje, jus visą kelią lydės jūros peizažas. Vienintelis viduramžių miestelis, kurį būtinai reikėtų aplankyti, yra Cefalu, už 170 km nuo Mesinos. Tai žymiausias kaimas Tirėnų jūros pakrantėje. Pradžioje buvo nedidelis žvejų kaimelis, kuris dabar savo grožiu, gamta, balto smėlio paplūdimiu ir restoranais tapo pačiu garsiausiu šiaurės Sicilijos kurortu. Užtektų pusdienio pasivaikščioti po miestelį. Miestelis įsikūręs didžiulės, galvą primenančios uolos La Rocca papėdėje. Manoma, kad dėl to graikai jį pavadino Kephalos. Miesto katedra buvo pastatyta 1240 metais.  Vidų puošia bizantietiškos mozaikos. Museo Mandralisca (bilietas – 4,15 eurų) yra gausi senų monetų, vazų, medalių bei amatininkų darbų kolekcija. Į La Rocca galima užkopti pėstute. Iki Dianos šventyklos liekanų reikia eiti 20 minučių. Šventykla stovėjo IX ir IV a. prieš mūsų erą. Iki viršūnės dar teks kopti 45 minutes. Viršuje atsiveria nuostabi panorama, galima matyti net Palermą. Užsukite paragauti skanių pyragaičių į Pasticceria Serio Pietro. Jei norite pavalgyti, geriausi eiti į Osteria del Duomo, prašmatniausią ir populiariausią restoraną katedros aikštėje. Paragaukite žuvies patiekalų. Arba restorane L`Antica Corte paskanaukite unikalios ir skaniausios visame Cefalu picos „Drago” (kaina – 3,60 eurų).

Iki Palermo liko tik 81 km. Mafijos taip ir neišvydau. Galbūt apie jos egzistavimą byloja tik pastatai-šmėklos, sugriauti Antrojo pasaulinio karo metais ir neatstatyti iki šių dienų, galbūt aptrupėjusios ir bespalvės viduramžių bažnyčios, gal kai kurių didmiesčių kvartalų skurdas ir prabangių vilų spindesys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų