• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis labiau savo unikalumą prarandančio Vilniaus įvaizdis dažnai kuriamas miestui nebūdingais dalykais, brangiai kainuojančiu kiču. Užsienio ekspertai įžvelgia ne profesinius, bet politinius dalykus, rašo "Lietuvos žinios".

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus senamiesčio išsaugojimu rūpinasi net kelios institucijos, jos sėkmingai pateisina posakį: "Daug auklių, vaikas - be galvos." Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas miestas sparčiai netenka savo istorinės auros; restauruojant ir atliekant kitus neva atstatymo darbus vis dažniau naudojamos kiniškos medžiagos, vis labiau įsigali akivaizdus architektūrinis kičas.

REKLAMA

Pamiršti įsipareigojimai

Dar 1992 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją, įsipareigojo jokiais savo veiksmais nežaloti paveldo. Gražius, taurius valstybės siekius bei unikalų mūsų sostinės paveldą įvertino ir pasaulis. 1994-aisiais UNESCO, atsižvelgdama į Lietuvos iniciatyvą ir įsipareigojimus, Vilniaus senamiestį įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą.

Šis pripažinimas suteikė išskirtinį pasaulio paveldo miesto statusą, o kartu tai reiškia, jog Vilniui taikomi ypatingi reikalavimai. Tarp jų yra dar nominacinėje byloje mūsų pačių įrašytas įsipareigojimas saugoti išskirtinę miesto vertę - autentiką, kurios, išlikusios nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos, esame be galo turtingi. Įsipareigota neužstatyti ir arti senamiesčio esančios teritorijos - apsaugos zonos. Nes tik taip išryškėja senamiesčio panorama, ją galima deramai įvertinti.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl apsaugos zonoje planuojama miesto plėtra, bet kokios, ypač dangoraižių, statybos ne tik nepageidaujamos, bet ir turi būti derinamos su o UNESCO Pasaulio paveldo centru.

Užsienio ekspertų išvados

2004 metais, kai visuomenė itin aktyviai ėmė protestuoti prieš paveldo naikinimą, reiškė susirūpinimą tuo metu rengtais Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu bei Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projektu, Kultūros ministerija į Vilnių pakvietė tarptautinius ekspertus dr. Ray Bondiną, o vėliau ir Margarethą Ehrstrom, Hansą-Jacobą Roaldą. Specialistai, išanalizavę padėtį, pateikė savo komentarus, išvadas ir rekomendacijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip vienas didžiausių susirūpinimą keliančių dalykų nurodyta tai, jog yra net kelios institucijos, agentūros ir pareigūnai, atsakingi už paveldo išsaugojimą, tačiau nėra tiksliai apibrėžtos teisinės atsakomybės, o valstybės ir savivaldybės reglamentai prieštarauja vienas kitam.

Tarp pagrindinių senamiesčio ir jo apsaugos zonos problemų - kylančios statybos, istorinių pastatų, jų unikalių detalių pakeitimai (dažnai įvardijami kaip rekonstrukcija ar atstatymas), viešųjų erdvių, žaliųjų plotų užstatymas. Užsienio ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, jog Lietuvoje nepagrįstai mažos baudos už pažeidimus.

Plastikinis kičas

REKLAMA

Senamiestis - tai ne tik seni mūrai, bet ir atskiros jo detalės, tarsi ir maži dalykai, kurie spinduliuoja išskirtinę Vilniaus dvasią. "Ypač brangus Lietuvai medis, iš jo drožtos durų rankenos, vartai bei varteliai, langų rėmai. Tikras daiktas traukia ir žavi. Tai ne plastikas - pigus pakaitalas. Todėl medinių langų rėmų pakeitimas plastikiniais, man primena kičą, plastmasinius karolius, bižuteriją architektūroje, - "Lietuvos žinioms" kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė, restauratorė Gražina Drėmaitė. - Vilniui būdingi barokiniai stoglangiai, o ką matome užlipę ant Gedimino kalno? Viso senamiesčio stogai, net Lietuvos nacionalinio muziejaus, nukloti "Velux" langais."

REKLAMA

Beje, dar 2004-aisiais Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, ambasadorė Ina Marčiulionytė atkreipė dėmesį, jog Vilniaus senamiestį, skirtingai nei užsienyje, ypač darko plastikiniai langai bei stoglangiai. Pasakojo, jog Talino (Estija) miesto meras iš malūnsparnio apžiūri senamiestį, už kiekvieną, net iš gatvės pusės nematomą, "Velux" skiria baudas.

"Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente, kuris patvirtintas ir kaip sudėtinė Vilniaus miesto bendrojo plano dalis, labai aiškiai rašoma, jog senamiestyje draudžiama keisti statinių išorės fragmentus - fasado, stogo, langų visumos ir kitų dalykų - autentišką istorinę formą, medžiagą ir atlikimo būdą, - "Lietuvos žinioms" kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos Informacijos analizės tarnybos vyriausiasis specialistas, architektas Algimantas Gražulis. - O Vilniaus senamiesčio apsaugos laikinose taisyklėse nurodoma, kur negali būti stoglangių. Tarp išvardytų pastatų - bažnyčių, vienuolynų pagrindiniai korpusai, rūmų fasadai."

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, net Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentas, įsikūręs buvusiame jėzuitų vienuolyne šalia Šv. Rapolo bažnyčios, neseniai medinius langų rėmus pakeitė plastikiniais, "patobulino" ir autentišką stogo formą. Nors, atrodytų, kam, jei ne Paveldo departamentui visų pirma privalu saugoti paveldą, laikytis įstatymų. Ne tik departamentui pravartu žinoti, jog įstatymas draudžia keisti visų pastatų, statytų iki 1944 metų, stogo bendrąją formą.

Ką nuspręs politikai?

G.Drėmaitė prisiminė laikus, kai veikė Kultūros paminklų inspekcija, kuri buvo atsakinga už paveldo išsaugojimą, turėjo daug įgaliojimų. Atgavus nepriklausomybę ši struktūra buvo reorganizuota. Per pastarąjį laiką sukurta daug įstatymų, tačiau jų nelabai paisoma, daugelį galima įvairiai interpretuoti. Į tai savo ataskaitose atkreipė dėmesį ir užsienio ekspertai.

REKLAMA

Tačiau padėtis gali ir pasikeisti. Jei, aišku, Lietuvai rūpi jos įvaizdis, garbė būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

I.Grigaitienė pasakojo, jog iki 2008 metų vasario 1-osios Lietuva turi pateikti UNESCO ataskaitą, kaip atsižvelgta į užsienio ekspertų pastabas ir rekomendacijas; kitų metų Pasaulio paveldo komiteto posėdyje bus svarstomas Lietuvos klausimas.

Tačiau, anot Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėjos Irmos Grigaitienės, nors ir buvo rekomenduota, Lietuvoje vis dar nėra institucijos, o kartu ir asmens, atsakingo už paveldą. "Bet jau sukūrėme UNESCO objektų, esančių Lietuvoje, apsaugos įstatymo koncepciją, siūlome įsteigti vieną instituciją, atsakingą už paveldą, - kalbėjo ministerijos atstovė. - Koncepcija jau svarstyta Vyriausybėje, sulaukė įvairių nuomonių ir dabar tobulinama."

Liucija Armonaitė

"Lietuvos žinios"

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų