Šeštadienį Vilniuje, ant Gedimino kalno, šalia pilies surengtos žygio „2000 km istorijos“ raitelių sutiktuvės. Keliautojai per 38 dienas nujojo iki Juodosios jūros ir taip pakartojo prieš 600 metų vykusį Vytauto Didžiojo žygį.
Įveikę 2 tūkst. kilometrų nuo Senųjų Trakų, į Juodosios jūros bangas smagiai nėrė ir žirgai, ir raiteliai. Tai – džiaugsmingiausia akimirka, kai po 38 dienų įtempto žygio pasiektas tikslas – jie, kaip ir Vytautas Didysis, pagirdė žirgus Juodojoje jūroje.
Nuostolių, deja, ne tik karo žygiuose patirta. Šį kartą išjojo 10 raitelių su 15 žemaitukų veislės žirgų, tačiau susirgus vienam raiteliui, tikslą pasiekė ir į sutiktuves Gedimino kalne kilo dvi moterys ir septyni vyrai. O didžiausias nuostolis – kritusi kumelė Aiseta.
„Džiaugsmingiausia – maudynės Juodojoje jūroje, liūdniausia – Aisetos netektis, bet žygis yra žygis“, – teigia žygio dalyvis Vaidotas Digaitis.
Tačiau atsirado naujas komandos narys – ketvirtą žygio dieną Baltarusijoje prisijungė šunelis Alšis.
„Džiugiausia buvo žmonių sutikimas ir graži gamta, o sunkiausia – žmonių ir žirgų nuovargis, tai, kad reikėjo arklius gydyti“, – kalbėjo žygyje dalyvavusi Skirmantė Naglytė.
Kaip teigia istorikai, Vytauto Didžiojo žygis iki Juodosios jūros trukdavo beveik pusmetį. Mat nebuvo kelių, kaip dabar, tekdavo brautis per miškus, pelkynus, susimedžioti maisto.
Salomėja Pranaitienė
