Tai išradimas, gimęs iš klinikinės patirties ir mokslo, sujungęs mediciną bei inžineriją, o svarbiausia – suteikęs pacientams galimybę išsiaiškinti prastos savijautos ir sveikatos sutrikimų priežastis.
Vilnietis Jurijus – vienas tų žmonių, kurio gyvybę išgelbėjo dr. J. Bacevičiaus, bendradarbiaujant su Kauno technologijų universiteto (KTU) ir kitų komandos narių, sukurtas išradimas. Daiktas, atrodantis kaip paprasčiausia išmanioji apyrankė, keičia galimybes diagnozuoti širdies sutrikimus.
Idėja, gimusi iš gydytojo darbo kasdienybės
Kai gydytojas kardiologas-elektrofiziologas dr. J. Bacevičius, dar būdamas gydytoju rezidentu, maždaug prieš dešimtmetį pirmą kartą ėmė svarstyti, ar įmanoma širdies ritmo sutrikimus stebėti ilgą laiką, neapsiribojant trumpu vizitu ligoninėje, jo mintis vedė labai paprasta klinikinė patirtis – aritmijos dažniausiai įvyksta ne gydytojo kabinete, atliekant tyrimus, o paprastose gyvenimiškose situacijose.
„Vienas iš pagrindinių įrankių darbe – elektrokardiograma. Idėja kilo pasigilinus į būdus, į fiziką kažkiek, kaip užrašomas šis diagnostinis metodas. Tada pagalvojau, kad galima būtų tą prietaisą, ką mes matome ligoninėje, tarkim, priėmimo skyriuje, galima turėti žmogui patogiai ant riešo.
Ir ne, kaip sakyti, mėgėjišką, laisvalaikio prietaisą, bet rimtą diagnostinį prietaisą, kuris galėtų atstoti arba bent jau papildyti tą diagnostiką, kuri yra konvencinė, namų sąlygomis, realiomis gyvenimo sąlygomis, nes aritmijos nesiskirsto, neatsiranda tuo metu, kai reikia, o atsiranda kada jos pačios nori“, – sako Justinas.
Kartu su dr. J. Bacevičiumi nuo pirmųjų žingsnių, nuo pat idėjos gimimo koja kojon žengė ir gydytoja kardiologė Deimilė Audzijonienė. Ji taip pat pabrėžia – svarbiausia buvo tai, kad technologija gimė iš realaus poreikio.
„Mūsų tikslas buvo aiškus – padėti pacientams, kuriuos vargina ritmo sutrikimai ar sąmonės netekimai, kad galėtume tiksliai nustatyti diagnozę ir laiku pritaikyti tinkamą gydymą“, – sako ji.
Medicinos ir inžinerijos bendradarbiavimas
Didelį postūmį bent pabandyti idėją paversti realiu išradimu davė perskaityta „Geriausios disertacijos“ konkurse 2015-aisiais nominuoto mokslininko Andriaus Petrėno disertacija. Lietuva – nedidelė, tad greitai atsirado žmogus, žinantis KTU mokslininkus – taip užsimezgė pirmasis ryšys.
„Technologijos ir medicina – tai yra neatsiejami dalykai“, – pabrėžia dr. J. Bacevičius, pridėdamas, kad idėjai ilgainiui tapti ne tik moksliniu sumanymu, bet ir konkrečiu išradimu, reikėjo inžinerinių sprendimų.
Būtent čia prasidėjo bendradarbiavimas su KTU, kur procesą iš mokslinės pusės koordinavo KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius Vaidotas Marozas.
„Išradimui sukurti medicinos srityje reikalingos abi pusės – medikų pusė ir inžinierių technologų pusė. Abi pusės turi sulieti savo žinias ir kompetencijas“, – paantrina jis.
Prisimindamas V. Marozas šypteli – bendradarbiavimas su dr. J. Bacevičiumi prasidėjo visai netikėtai, vieną vakarą gavus elektroninį laišką, kuriame nurodė norintis bendradarbiauti su institutu, paremdamas tai tuo, kad savo doktorantūros temoje, rengdamas disertaciją, nori fokusuotis į prieširdžių virpėjimo aritmijas – dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą.
KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius priduria, kad iš Justino atėjo įkvėpimas toliau tęsti pradėtą darbą aritmijų srityje – atvykęs į susitikimą kartu su doktorantūros vadovu profesoriumi Audriumi Aidiečiu, pateikė tiek įdomių idėjų, kad neliko dvejonių, kokį sprendimą priimti – taip prasidėjo bendras darbas kuriant tai, kas šiandien gelbsti gyvybes ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Išmanusis širdies ritmo stebėjimo prietaisas sukurtas taip, kad būtų dėvimas kaip apyrankė ir galėtų ilgą laiką – savaites ar mėnesius – sekti širdies ritmą kasdienėje aplinkoje. Jo veikimo principas paremtas dviem jutikliais: optiniu pulso matavimu ir elektrokardiografiniu patvirtinimu, kai aptinkamas galimas ritmo sutrikimas.
Prietaisas susiejamas su mobilia aplikacija telefone ir, apyrankei užfiksavus pulso pakitimus, pacientas į telefoną gauna pranešimą apie užfiksuotą galimą ritmo sutrikimą, paprašoma užrašyti elektrokardiogramą.
„Negana to, kad šis prietaisas turi ypatingą naujumą, kas išskiria jį iš kitų prietaisų pasaulyje – tai, kad jisturi daugiau elektrodų, yra papildomas vienas elektrodas ant apyrankės, tuomet prietaisas liečiamas su ranka ir prie krūtinės ir tokiu būdu gaunamos šešios širdies projekcijos. Tai leidžia žymiai padidinti patikimumą aritmijų atpažinime“, – aiškina V. Marozas, pridėdamas, kad šis sprendimas buvo patentuotas.
Justinas pabrėžia, kad toks dvigubas principas leidžia išvengti klaidingų signalų ir padidina diagnostinį tikslumą, nes sistema ne tik nuolat stebi pulsą, bet ir paprašo paciento papildomai užregistruoti elektrokardiogramą, kad gydytojas gautų objektyvų įvykio įrodymą ir tiksliai įvertinti užfiksuotus duomenis.
„Šis prietaisas duoda didelę naudą pačiam pacientui ir medikui. Pacientas, jį turėdamas, galėtų nusiųsti įvykių išklotinę, t. y. elektrokardiogramą, užregistruotą įvykio metu, nes įvykiai yra protarpiniai. <...> Gydytojas, matydamas įvykius, gali spręsti apie priežastis“, – dr. J. Bacevičių papildo KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius.
Ilgas kelias nuo idėjos iki sertifikuoto medicininio prietaiso
Kad idėja, kaip sukurti „kardiologu namuose“ gydytojo kardiologo-elektrofiziologo dr. J. Bacevičiaus įvardijamą prietaisą, virstų kūnu, teko nueiti ilgą kelią.
Iš techninės pusės, teko spręsti sudėtingus energijos taupymo, signalų filtravimo, programinės įrangos kūrimo klausimus, nuosekliai testuoti galutinę versiją, analizuojant ilgo laikotarpio duomenis ir tikrinant algoritmo tikslumą. Iš medicininės pusės – surinkti pacientų stebėjimo duomenis, juos atidžiai analizuoti, parašyta daugybė straipsnių, pranešimų konferencijose.
„Duomenys tyrimų metu buvo be abejo ir iš mokslinės, ir iš praktinės pusės labai svarbūs validuoti diagnostinį patikimumą prietaiso, pasakyti, kiek procentaliai teisingai aptinka, kiek galbūt neteisingai, kiek yra išūkių renkant praktiškai duomenis.
Vienas iš labai svarbių aspektų tas, kad ritmo sutrikimai yra labai skirtingi <...> ir kai kurie būna praktiškai pas kiekvieną iš mūsų, sakykim, paprasti širdies permušimai, perplakimai – esminis dalykas tik, kokį skaičių jų turime. <...> Mokslo darbų tikslas buvo pažiūrėti, kaip tiksliai galima išdiferencijuoti, išskirti tuos skritingus ritmo sutrikimus, kaip, pavyzdžiui, paprasti permušimai ir pats dažniausias ritmo sutrikimas pasaulyje – tai prieširdžių virpėjimas“, – aiškino dr. J. Bacevičius.
Visą šį, kone dešimtmetį trukusį darbą, finalizavo 2025 metų liepos mėnesį J. Bacevičiaus apsiginta disertacija „Širdies veiklos monitoravimas pacientams su prieširdinėmis aritmijomis: naudotojui draugiško nešiojamojo Prietaiso išradimas ir validavimas, diagnostinis dirbtinio intelekto algoritmo pajėgumas bei aritmijos rizikos markerių aptikimas ilgalaikėse elektrokardiogramose“.
2025 metais medicininis prietaisas sertifikuotas Europoje. Tai, kaip pabrėžia mokslininkas, yra kokybės garantas – Europos medicininių įrenginių reguliacija yra griežtai, prietaisas tikrinamas, išbandomas įvairiomis sąlygomis:
„Kai medicininis prietaisas sertifikuotas, tai jau yra saugumo garantija žmogui, kad jis yra patikrintas ir validuotas atsakingų institucijų, šiuo atveju MMDR (angl. Medicines and Medical Devices Regulation), Medicininių prietaisų reguliacijos, kurį nustato Europos vaistų agentūra.“
Šiandien prietaisas komercializuotas, patikėję šia idėja, gamyba rūpinasi „Teltonika“. „TeltoHeart“ galima įsigyti vaistinėse, internetinėse parduotuvėse, jis parduodamas net 37 pasaulio šalyse. Sertifikavimas užtikrina, kad tai – pilnavertis medicininis sprendimas.
Jurijus – pirmasis prietaiso pagalba išgelbėtas pacientas
Nors į rinką šis išradimas pateko ne taip jau seniai, jis jau išgelbėjo gyvybes. Būtent ši apyrankė pakeitė vilniečio Jurijaus gyvenimą. Ilgą laiką jis kentė staigius širdies plakimo priepuolius, kurių metu pulsas pakildavo iki 160 ar net 200 dūžių per minutę, atrodydavo, kad širdis tuoj iššoks iš krūtinės, o kai kurie epizodai baigdavosi sąmonės netekimu. Situacijos buvo itin pavojingos – Jurijus sąmonės netekdavo vairuodamas.
„Iš namų išvažiuoji ir nežinai, kaip tai baigsis. Gerai, kad nors iš pradžių yra kažkoks tai pojūtis, kad tau bus blogai, suspėji sustoti ir stovi, praeina – važiuoji toliau“, – prisimena jis.
Vyras ne kartą lankėsi pas gydytojus, tačiau įprasti tyrimai nieko neparodė – vizitų metu širdies ritmas būdavo normalus. Tačiau pažintis su dr. J. Bacevičiumi tapo lemtinga – tą dieną, kai Jurijus atsidūrė Santaros klinikose, Jurijus, tuomet dar rezidentas, dirbo priėmimo skyriuje, ir per kolegas įvyko jų pažintis. Šiandien, prisimindamas šią istoriją, mokslininkas atvirai sako – Jurijaus istorija palietė ir negalėjo jo išleisti dar kartą su atsakymu, kad „viskas tvarkoje“.
„Visada norisi rasti sprendimą ir kai nėra tų sprendimų vaistų lentynoje ar kažkur kitur, tada tampi kūrybiškas ir papildomai stengiesi dėl žmogaus. Šiuo atveju mes įtraukėme jį į mokslo tyrimą, pasakėme, kad yra tokia galimybė su prototipniu prietaisu – jis sutiko ir tai pasitarnavo jo paties sveikatai“, – pasakoja gydytojas.
Jurijus prisimena, kaip savaitę laiko, dieną ir naktį, buvo užrašinėjamas širdies darbas. Dr. J. Bacevičius sako – tai, kad ištikus priepuoliui, prieš prarandant sąmonę, Jurijus dar spėjo užrašyti elektrokardiogramą ir pavyko užfiksuoti įvykį namuose, padėjo diagnozuoti aritmiją. Be to, Justinas ne tik padėjo išsiaiškinti diagnozę – jis buvo tas žmogus, kuris operavo Jurijų. Paklaustas, ar jaudinosi prieš ją, vilnietis nedvejodamas atsako – baimės nebuvo nė kiek:
„Aš jau matydamas žmogų matau, kad jis atiduoda save šiam darbui, jis yra suinteresuotas, Žmogus iš didžiosios raidės.“
„Aš manau, kad mūsų pritaikymas, įtraukimas į mokslo projektą išgelbėjo šį žmogų, nes šiai dienai jau žinome, kad yra aiškus ilgalaikis efektas. <...> Po operacijos, po diagnostikos prietaisu, žmogus nebeturi tos problemos visai“, – prideda gydytojas kardiologas-elektrofiziologas.
Jurijus tvirtai sako – šie gydytojo žodžiai yra tikrų tikriausia tiesa. Jei ne jis, jei ne diagnostika pasitelkiant prietaiso tuomet dar prototipą, ne atlikta operacija, nežinia, kaip viskas būtų šiandien.
„Aš abejoju, kad mes dar su jumis kalbėtume, nes kas buvo pas mane, aš turėčiau sėdėti namuose, nieko nedaryti, nieko neveikti ir tada gyvenčiau ir gyvenčiau, bet aš negaliu – man reikia šeimą maitinti, pats esu nesėdintis vietoje žmogus, o tada išeina, kad kiekviena kelionė iš namų į darbą – rizika. Ir ne tik man rizika, aš ir kitiems žmonėms galėjau padaryti kažką. <...>
Justinas davė galimybę, kad mano gyvenimas eitų toliau, nesėdėti vienoje vietoje. Aš galiu gyventi, aš galiu bendrauti su draugais, pažįstamais, su šeima, su vaikais, su anūku galiu bet kur eiti, važiuoti ir nebijoti, kad kažkur vėl man bus priepuolis ir aš galiu nenuvežti šeimos ar nepamatyti šiandien vakare anūke. Jis davė man antrą gyvenimą“, – nedvejodamas sako vyras.
2025 metais pavyko išgelbėti ir dar vieną gyvybę – šįkart vaiko. Išmanusis elektrokardiografas šiuo atveju padėjo išvengti nereikalingos intervencijos ir rasti tikrąją sąmonės praradimų priežastį.
Lietuvių sukurtas prietaisas keičia gyvenimus
V. Marozas akcentuoja, kad šis projektas yra dar vienas pavyzdys, kaip medicinos ir technologijų sričių specialistams suvienijus jėgas, gimsta gyvenimus keičiantys išradimai.
Anot jo, statistika negailestinga – senstant visuomenei, širdies problemų vis daugėja, vienam ketvirtadaliui dabartinių 40-mečių išsivystys prieširdžių virpėjimo aritmija. Nors su šia liga gyventi galima, širdžiai plakant nereguliariai, kraujas yra „suplakamas“, susidaro krešuliai, kurie gali patekti į smegenis ar širdį, sukelti insultą:
„Sukurta technologija įgalina sveiką senėjimą. Koks mūsų galutinis tikslas gyvenime? Mirti sveikiems, kad mes tiesiog vieną dieną išeitume, bet nereikėtų po insulto vargti 10 metų kažkur lovoje ar su ramentais.“
Justinas savo ruožtu pabrėžia, kad didžiausias moralinis įvertinimas yra pacientų istorijos ir išgelbėtos gyvybės, galimybė prisidėti prie medicininės pažangos, gerinti diagnostines galimybes.
„Turbūt tas didžiausias moralinis pasitenkinimas kaip mokslininkui ir kaip gydytojui yra, kai tie du dalykai – mokslas ir gydymas – susijungia ir netgi pavyko tokių sėkmės istorijų pasiekti išgelbėtų realiai žmonių, kurie dėkingi bus visą gyvenimą ir tu juos prisiminsi kaip tuos pirmuosius išgelbėtus žmones“, – sako jis.
Komanda šiandien planuoja plėsti ilgalaikės nuotolinės stebėsenos tyrimus, gilinti duomenų analizę ir toliau tobulinti algoritmus, kad prietaisas galėtų dar tiksliau atskirti įvairius ritmo sutrikimus bei prisidėti prie ankstyvos prevencijos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
