Žaneta savo lėtinės, progresuojančios nervų ligos istorija pasidalijo su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Pokalbio metu pašnekovė pabrėžė, kad nors šią diagnozę priimti be galo sunku, vis tik įmanoma su ja susigyventi, o taip pat yra daugybė priemonių padėti sau, kad liga ne taip greitai progresuotų, ir būtų galima kiek įmanoma kokybiškai gyventi.
Pirmuosius simptomus pajuto būdama 50-ies
Kaip pasakojo Žaneta, pirmieji simptomai pasirodė įtempto gyvenimo periodo metu, kai susirgo tėtis.
Tuo metu prasidėjęs neįprastas rankos virpulys iš pradžių pašnekovės neišgąsdino, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ligos istorijoje jis buvo lemtingas.
„Esu medikė, o medikai kartais linkę kai kuriuos simptomus ignoruoti. Galvojau, kad tai tiesiog streso pasekmė. Iš pradžių apie Parkinsono ligą net nepagalvojau.
Vėliau pradėjau stebėti, kad drebulys stiprėja. Ypač sunerimau tada, kai sutriko rašysena, buvo sunku rašyti ir raštas pasidarė smulkus. Tiesiog nebegalėjau normaliai rašyti ir supratau, kad kažkas čia negerai.
Vis tik buvo ir neigimo etapas. Galvojau, kad man tikrai ne Parkinsonas. Protas ir žinios sako, kad tai rimta liga, bet vidus neigė. Nenorėjau, o gal negalėjau priimti tikrovės.
Dažnai, kai esame sveiki, galvojame, kad niekada nesusirgsime, taip veikia žmogaus psichika.“, – pirmuoju susidūrimu dalijosi ji.
Šiems simptomams ryškėjant Žaneta kreipėsi į neurologą, tačiau galvos magnetinio rezonanso tyrimas nieko blogo nerodė. Tuo metu prie jos diagnozių buvo paliktas įrašas – esencialinis tremoras.
Maždaug metus laiko pašnekovė gyveno su šia diagnoze, tačiau vėliau simptomai ėmė ryškėti dar labiau – pėdos nepavyko pastatyti taip, kaip anksčiau, koja tarsi ėmė vilktis.
„Kadangi visa tai buvo dešinėje kūno pusėje, nusprendžiau kreiptis į savo kursiokę neurologę. Ji ir patvirtino Parkinsono ligos diagnozę. Pamenu, ėjau iš Santariškių klinikų, ašaros byrėjo, akyse buvo tamsu. Ilgai sėdėjau mašinoje, kol galėjau vairuoti“, – pasakojo Žaneta.
Patvirtinus diagnozę – iškart kreipėsi į psichiatrą
Šeimos gydytoja pasakojo, kad nors etapas tikrai buvo nelengvas, ji stengėsi labai aiškiai ir sąmoningai į jį reaguoti, dėl to iškart susisiekė tiek su psichiatru, tiek su kitais specialistais.
Žaneta nurodė, kad jai norėjosi daugiau aiškumo – kas ir kokie sekantys etapai su šia liga laukia. Taip pat pašnekovė norėjo įsitikinti, kad mąsto sveikai, rasti būdų nepalūžti ir priimti ligą.
„Supratau, kad man ateina neigimas, o po jo reikės išgedėti. Tuo metu buvo labai daug emocinių duobių, man buvo tikrai sunku“, – atviravo ji.
Vis tik pašnekovė pridėjo, kad kadangi prieš tai ji ilgus metus domėjosi Rytų medicina, pati vesdavo jogos ir meditacijos praktikas, tuo metu ėmė stengtis intensyvinti jų taikymą. Ji pridėjo, kad važiavo į Indiją organizmo valymui, o po trijų savaičių pasijuto geriau.
Žaneta dalijosi, kad jai įsiminė viena jos neurologės frazė: „Ne veltui ėjai tuo keliu, turbūt tam, kad turėtum įrankių šiai situacijai.“
Tuo tarpu Žanetos artimieji daignozę priėmė ramiau. Pašnekovė pasakojo, kad visi žinojo, jog ji užsispyrusi ir lengvai nepasiduodanti.
„Šeima man nuolat kartodavo, kad viskas yra mano rankose. Liga nepagydoma, tačiau labai daug priklauso nuo to, kiek pati gali pristabdyti jos progresavimą. To už mane nepadarys niekas.
Labai didelį palaikymą jaučiau iš vaikų, tačiau vis tiek galiausiai su liga susiduri akis į akį viena. Kiek turi jėgų, valios ir noro, tiek gali pasiekti.
Mes šeimoje susitarėme, kad nebus gailesčio ir užuojautos. Man to nereikia, tačiau reikia palaikymo“, – apie savo patirtį kalbėjo Žaneta.
Pradėjo iš esmės keisti savo gyvenimo būdą
Šeimos gydytoja pasakojo, kad po diagnozės ėmėsi keisti savo gyvenimo būdą. Pirmiausia skyrė dėmesio savo mitybai. Tuo metu Žaneta visiškai atsisakė cukraus, pieno produktų, o glitimo vartojimą sumažino iki visiškai minimalių kiekių.
Vis tik daugiausiai dėmesio ji skyrė miegui ir jo stabilizavimui, nes sergant Parkinsono liga režimas stipriai išsireguliuoja.
„Tiesiog pabundi naktį ir nebegali užmigti. Yra net toks juokas, kad sergantys Parkinsonu žmonės naktimis tampa kūrėjais.
Aš kartais naktį pradėdavau megzti, nes negalėdavau užmigti. Vėliau pradėjau vakarais daugiau vaikščioti, o pasivaikščiojimai labai padėjo.
Dabar galiu pasakyti, kad miegas daugmaž susitvarkė, tačiau tam prireikė maždaug dvejų metų“, – dalijosi ji.
Diagnozavus ligą Žaneta taip pat skyrė dėmesio savo darbui – ji sumažino savo darbo krūvius. Pašnekovė pasakojo, kad anksčiau turėjo savo kliniką, tačiau vėliau ją išnuomojo, taip pat anksčiau dirbdavo masažuotoja, vesdavo jogos terapijos užsiėmimus, tačiau dalies veiklų atsisakė.
„Aš supratau, kad fiziškai nebegaliu tiek dirbti“, – gyvenimo būdo pokyčius įvardijo ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
