Ingridos nėštumas nutrūko 20-ąją savaitę. Apie tai, kaip išgyventi trigubą netektį ir po jos atsitiesti, moteris papasakojo tv3.lt skaitytojams.
Trūko patarimų
„Po nelaimės praėjo beveik pusė metų, todėl kalbėti apie tai dabar yra daug lengviau negu pačioje pradžioje.
Kai ėmiau dalintis savo istorija, sulaukiau daugybės moterų palaikymo – man jos siuntė padėkas, nes pagaliau kažkas pradėjo kalbėti apie nevaisingumą bei su tuo susijusias problemas.
Mūsų nevaisingumo kelionė truko ilgus metus, todėl norėjosi pasakyti moterims, kad jos yra ne vienos“, – pasakoja Ingrida.
Šiuo metu pašnekovė yra projekto „Neviena“ autorė ir vis daugiau šneka apie nevaisingumą, nes būtent su tuo, dar iki pastojimo, susidūrė ji pati.
„Pradėjus dalintis savo istorija kasdien sulaukdavau daugybės moterų žinučių su padėkom, kad pagaliau kažkas pradėjo apie tai kalbėti. Tuo labiau, atsimenu ir savo pradžią nevaisingumo kelionėje.
Atrodė, kad tik tau vienam nepavysta, kadangi retai kas apie tai kalbėdavo garsiai, o tai tik apsunkindavo galimybę gauti informaciją bei reikalingus patarimus.“
Kelias prasidėjo prieš 5 metus
Ingrida ir jos vyras apie kūdikį pradėjo galvoti prieš penkerius metus. Kaip moteris pati sako, abu buvo jauni ir sveiki, todėl nei akimirkai nesusimąstė, kad galėtų būti problemų dėl pastojimo. „Deja, laikas bėgo, bet norimo rezultato taip ir nesulaukėm.
Galiausiai nusprendėm kreiptis į specialistus, atlikome įvairias procedūras tačiau ir tas nepadėjo pamatyti tų išsvajotų 2 juostelių. Visa tai truko apie 2 metus, po jų jautėmės visiškai pavargę nuo nuolatinio planavimo, gydytojų vizitų ir įtampos. Nuspredėme, kad laikas pertraukai ir net nepastebėjome kaip ji truko dar dvejus metus.
Per ją visiškai atsigavome, išlipome iš juodos duobės, vėl pajautėme gyvenimo džiaugsmą ir susitaikėme su nevaisingumu.“
Laukėsi trynukų
Psichologiškai ir emociškai atsigavusi, jauna pora ryžosi vėl kreiptis pas specialistus ir imtis rimtų bandymų – Ingrida su vyru ryžosi išbandyti pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje.
„Buvome visiškai ramūs, per daug nesitikėjome. Ciklo metu buvo įkelti du embrionai ir abu jie įsitvirtino, o galiausiai vienas dar pasidalino, todėl paaiškėjo, kad laukiamės trynukų”, – džiaugsmingas akimirkas prisiminė Ingrida.
Ji pasakoja, kad nėštumas nebuvo fiziškai sudėtingas, tačiau jį nuolat lydėjo stresas bei įtampa, kraujavimas bei neaiškumai dėl genetinių tyrimų.
„20-ąją nėštumo savaitę man įvyko persileidimas. Tai – sudėtingiausias įvykis mūsų šeimos gyvenime.“
Gijimas – juodas darbas
Paklausta, kaip atsitiesti po žinios apie netektį, moteris atvira – padėti sau gali tik pati. „Nepadės nei psichologai, nei artimieji, nei jokie kiti procesai. Visas gijimo procesas yra juodas darbas su savimi ir savo minčių valdymu.
Keli mėnesiai buvo labai sudėtingi, tačiau karts nuo karto ateidavo lengvesnių dienų. Būtent tokiomis dienomis bandydavau įsidėmėti visus gerus tos dienos įvykius ir primindavau sau juos, kai ateidavo sunki diena.
Galiausiai atėjo suvokimas, kad nepaisant to, kiek daug aš galvosiu apie tai, kas nutiko, verksiu ir liūdėsiu, situacijos tas vis tiek nepakeis. Juk man vaikų nesugrąžins. Būtent tai supratusi pradėjau bandyti judėti į priekį, nes kito kelio tiesiog nėra.”
Nori padėti moterims
Nėštumo metu moteris atvirai dalijosi pagalbinio apvaisinimo užkulisiais, todėl ir žinią apie persileidimą pranešė viešai. „Visi, kurie stebėjo mūsų kelionę, laukė rezultato, ar mums pavyko.
Taip jau nutiko, kad nėštumas nutrūko, todėl apie tai irgi turėjau pranešti. Iš pradžių atrodė, kad bus labai sunku – norėjosi save ištrinti, kad niekas nežinotų, kas tu esi ir kas su tavimi vyksta.
Vis tik pasidalijus liūdna žinia aš sulaukiau labai daug palaikymo. Mane labai gelbėjo kitų moterų persileidimo istorijos, nes tik tokiu būdu pasijaučiau nesanti viena. Tai buvo savotiška terapija, kuri man leido atsistatyti.“
Šiuo metu Ingrida aktyviai dalijasi su moterimis savo patirtimi bei nevaisingumo klausimais. Ji nori šviesti visuomenę bei mažinti nevaisingumo tabu temą Lietuvoje. „Nereikia gėdytis nevaisingumo diagnozės. Tai tokia pati liga kaip skrandžio opa, tačiau apie ją nesigėdijame kalbėti.
Pradėjau filmuoti video apie nevaisingumą norėdama mažinti tabu ir parodyti moterims, kurios tuo metu yra dugne, kad jos yra ne vienos.“
Santykiai sutvirtėjo
Ingrida sako, kad santykiai su vyru po persileidimo dar labiau sutvirtėjo: „Manau mūsų santykiai visada buvo labai stiprūs, o ši netektis greičiausiai juos tik dar labiau sustiprino.
Abiem tai buvo sudėtingas laikas ir tam tikrą laiką mes vienas kitam buvome didžiausias ramstis.
Vyrai dažnai tokiose situacijose verčia save būti stipriais ir nekalba apie savo jausmus, nes moteris jau būna visiškai palūžus.
Tai nėra gerai, nes tokiu atveju vyrai laiko visas emocijas viduje, kas vėliau atneša didesnių problemų ir prailgina visus gedulo etapus.
Visada stengiausi vyrui priminti, kad jam irgi nėra viskas gerai, kad mums abiem blogai, tačiau turime tai išgyventi ir vieną dieną bus lengviau.“
