Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vilniečiai darbo vietose dažnai patiria psichologinį smurtą. Tyrimo metu apklausti atsitiktinai atrinkti dirbantys vilniečiai. Tyrimo tikslas - įvertinti psichologinio smurto darbo vietose paplitimą, pasireiškimo formas ir sąryšį su smurto rizikos veiksniais.
Buvo tiriamos kelios psichologinio smurto apraiškos: žodinė agresija, ujimas, priekabiavimas, grasinimas. Tyrimu buvo nustatomas šių apraiškų dažnis Vilniaus įmonėse ir įstaigose. Kalbėta beveik su 2000 vilniečių, tačiau iš jų apie 900 atsisakė dalyvauti, o 700 neatitiko tiriamosios grupės reikalavimų – buvo bedarbiai ar jų darbo trukmė paskutinėje darbovietėje buvo trumpesnė negu 12 mėnesių. Todėl analizuoti 201 moters ir 114 vyrų apklausos duomenys.
Žodinė agresija (žeminimas) – žeminantis elgesys, kuris menkina žmogų arba dėl kurio darbuotojas gali pasijusti negerbiamas ir nevertinamas. Ujimas (bauginimas) – pasikartojantis užgaulus elgesys, siekiant kerštingai, piktybiškai pažeminti, pakenkti darbuotojui ar darbuotojų grupei. Priekabiavimas – bet koks nepageidautinas elgesys darbe žeidžiantis žmogaus orumą dėl amžiaus, negalios, ŽIV būklės, šeimyninės padėties, lyties, seksualinės orientacijos, rasės, kalbos, religijos, politikos, profesinių sąjungų, kitos nuomonės ar įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, dėl sąsajų su mažuma, turtu, kilme ar kita padėtimi. Grasinimas – žadėjimo panaudoti fizinę jėgą ar valdžią prieš darbuotoją (darbuotojų grupes) sukelta fizinės, seksualinės, psichologinės skriaudos baimė arba kitos neigiamos pasekmės.
„Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 46 proc. apklaustų moterų ir 43 proc. vyrų darbe patiria vieną ar daugiau psichologinio smurto apraiškų. Dažniausiai pasireiškianti psichologinio smurto forma yra žeminimas (33 proc. moterų ir 28 proc. vyrų). Pasikartojantį užgaulų elgesį (ujimą) darbo vietose patiria 21 proc. moterų ir 19 proc. vyrų, priekabiavimą – 14 proc. moterų bei 11 proc. vyrų”, - komentavo rezultatus biomedicinos mokslų daktarė Birutė Pajarskienė.
73 proc. priekabiavimą patyrusių vyrų ir 38 proc. moterų teigė, kad dažniausiai darbe priekabiaujama dėl kitos nuomonės ir įsitikinimų. Taip pat nustatyta, kad seksualinį priekabiavimą darbe patiria tik moterys ir tai sudaro 28 proc. priekabiavimą patyrusių moterų. Tačiau vyrams dažniau grasinima (17 proc.) palyginti su moterimis (15 proc.).
„Dažniausiai moterims grasino ir priekabiavo klientai, pacientai, gyventojai ir kiti įstaigoje nedirbantys asmenys. O vyrai teigė, kad dažniausiai grasino ir priekabiavo vadovai”,- pranešime spaudai cituojama dr. B. Pajarskienė.
Tyrimas parodė, kad teisingumo darbe nebuvimas, konfliktai, neaiškus vaidmuo darbe ir netinkamas vadovavimo stilius didina psichologinio smurto darbo vietose riziką. Dėl šių priežasčių tikimybė patirti darbe psichologinį smurtą padidėja iki 4 kartų, o dėl didelio darbo krūvio - iki 3 kartų.
„Apmaudu, kad Lietuvoje smurto darbo vietose valdymui iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio nors teisės aktas „Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai" jau nuo 2005 metų įpareigojo darbdavius įvertinti smurto keliamą riziką darbuotojų sveikatai ir imtis veiksmų šiai rizikai mažinti ir šalinti. Tačiau labai džiaugiamės, kad šiuo tyrimu susidomėjo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros mokslininkai, kurie pasiūlė bendradarbiauti ir tęsti tyrimą Klaipėdos mieste. Šiuo metu tyrimas Klaipėdoje jau pradėtas. Tikimės aktyvaus gyventojų dalyvavimo”, - sakė dr. Birutė Pajarskienė.
